Savo sėkmės viršūnėje į Lietuvą atvykstanti naujos kartos popžvaigždė nėra atlapaširdė, tačiau visada turi ką pasakyti, ypač jeigu kalba pakrypsta apie jo ar kitų muzikantų kūrybą.
Kelios šiuo metu ant didžiulės sėkmės bangos plaukiančio Jamie Woono mintys apie šlovę, talentingą mamą, įtakas toliau pokalbyje su atlikėju.
– Kas buvo tavo muzikiniai favoritai, kai pradėjai domėtis muzika?
– Michaelas Jacksonas mano muzikiniam suvokimui padarė didžiulę įtaką. Tačiau mano mamos balsas (ji buvusi Kylie Minogue, Michaelo Jacksono ir Bjork pritariančioji dainininkė – aut. past.) yra didžiausias įkvėpimas.
– Savo karjeros saulėtekyje susipažinai su Burial, taip pat apšildei Amy Winehouse. Kodėl tau taip sekasi?
– Taip yra greičiausiai dėl to, kad mes visi esame iš Londono. Burial aš tiesiog nusiunčiau žinutę su pasiūlymu remiksuoti mano muziką ir jis mielai sutiko. Amy apšildžiau tik kartą ir senokai. Tai nutiko Niujorke. Ten vyko britų muzikos mugė ir tuo metu reikėjo nebrangaus atlikėjo iš Didžiosios Britanijos, kuris pradėtų šou (juokiasi).
– Kalbant apie Burial. Daug dirbai su juo. Ko jis tavęs pamokė?
– Jis verda labai skanią arbatą. Nuo tada pradėjau gerti arbatą (juokiasi).
– Greičiausiai būtent dėl Burial įtakos tavo muzikai, tau neretai yra prilipinama dubstep atlikėjo etiketė.
– Taip, šis faktas įdomus ir man, nes, pavyzdžiui, aš nemanau, kad mano muzika yra dubstep. Žinoma, dubstep turėjo įtakos mano kūrybai ir ši muzika mane įkvepia, taip pat jaučiamas Burial indėlis mano albume, tačiau manau, kad mano muzika labiau tiktų vadinti r’n’b, pop. Negalėčiau groti naktiniuose klubuose.
– Ar esi socialinių tinklų mėgėjas?
– Esu, tačiau turiu pripažinti, kad nelabai moku jais naudotis.
– Ar nemanai, kad socialiniai tinklai griauna tą mistiškumo, žvaigždiškumo, nepasiekiamumo sieną tarp atlikėjo ir gerbėjo?
– Manau, kad tai nėra taip svarbu. Socialiniai tinklai yra puiki platforma bendravimui. Tad jie mane labiau domina kaip įrankis bendravimui, ne rinkodarai.
– Tavo muzika gili ir dvasinga. Ar pats esi emocionali būtybė?
– Manau, kad esu nerami būtybė, kartais netgi kiek emo… (juokiasi).
– Tavo šeima labai muzikali. Kada supratai, kad ir tu nori būti muzikantu?
– Jau būdamas vaikas mėgau dainuoti. Kažkuria prasme netgi buvau eksbicionistas. Per giminės vakarėlius nuolat dainuodavau svečiam. Tačiau vėliau mąsčiau apie žurnalisto ar rašytojo profesiją. Būdamas penkiolikos į rankas paėmiau gitarą. Tuo metu klausiau britpop: „Blur“, „Oasis“, „Radiohead“.
– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas po to, kai „BBC“ tave išrinko vienu perspektyviausių muzikantų 2011 metais?
– Žinote, pastebėjau, kad po to įvykio daugybė nepažįstamų žmonių bandė su manimi susisiekti dėl vienų ar kitų priežasčių. Taigi galiu teigti, kad šis įvertinimas juos supažindino su mano muzika. Taip pat gavau daug linksmų žinučių iš savo draugų. Pavyzdžiui, kad mano dainą girdėjo prekybos centre „Asda“ (juokiasi).
