Tai tarsi per muziką gimusi meilės priesaika. Pasak atlikėjos, šiuo laikotarpiu, kai vis rečiau randame laiko kalbėtis ir kalbėti apie savo jausmus, kūryba tampa vienu iš būdų atskleisti tikrąsias savo mintis ir emocijas.
„Šita daina yra tikriausia ir jautriausia parašyta mano daina, kurioje įdėjau visą savo širdį... Kartais mes tiesiog užspaudžiam savo emocijas, nebesakom, ką iš tikrųjų galvojam. Ir labai retai atveriam širdį, netgi neturim tam laiko. Kūryba yra ta vieta, kurioje aš galiu papasakoti, kaip iš tikrųjų jaučiuosi“, – pasakoja dainininkė.
Dar prieš dainos pristatymą pasidalinusi atviru interviu, atlikėja atskleidė, jog priešingai nei gali pasirodyti, ji pati turi daug baimių, kompleksų, neišpildytų lūkesčių.
„Tu gali apsimesti, kad nejauti, tu gali apsimesti, kad pyksti, kad ignoruoji, kad tau iš tikrųjų nerūpi, bet akys parodo, kaip iš tikrųjų yra. Aš irgi kartais apsimetu, kad esu nejautri. Bet iš tikrųjų yra kitaip“, – atviravo atlikėja.
Dainininkė, vaizdo klipą kūrusi su bičiuliu Donatu Savicku, mąstė apie daugybę skirtingų scenarijaus variantų. Visgi galutinę versiją ji gavo savo gimtadienio rytą kaip staigmeną.
Pati negalėjusi patikėti, jog vaizdo klipas pabaigtas taip greitai, jį žiūrėdama verkė ir jautėsi apstulbusi: „Donatas man atsiuntė tą klipą ryte ir aš pagalvojau: „taip greitai?!”. Tai man buvo tikra staigmena. Išlydėjusi draugus, atsiguliau į lovą, paspaudžiau play ir tris minutes tiesiog žiūrėjau, verkiau... Man labai patiko šitas režisūrinis sprendimas, kuris buvo visiškai Donato. Ir pirmą kartą aš tiesiog neturėjau, ką pasakyt.“
Šiuo kūriniu sau ir savo klausytojams Ieva linki niekada nepasiduoti, susikurti savo meilės priesaiką, kurią būtų galima kartoti kaskart prieš užmiegant ir kuri vestų pirmyn. Net tada, kai atrodo neįmanoma.
