„Vaikystėje, kaip ir dauguma, mėgau maudytis gamtoje, bet augant tai pasikeitė. Jūra ėmė atrodyti amžinai šalta, ežerai – tamsūs, o upėse gyvena varlės... Pirmenybę ėmiau teikti baseinams ir voniai, kur viskas švaru, aišku, šilta. Bet tuo pačiu kirbėjo tarsi priekaištas sau. Noras įveikti gelmės baimę“, – pasakojo Iglė.
Lūžis joje ėmė vykti, kai pajuto metafizines vandens galias: meditacinę upės tėkmę, jūros didybę, ežero paslaptingumą. „Vanduo turi magišką jėgą. Žiūrėdama į vandens telkinius, supratau, kad jie mane traukia, tarsi kviečia susilieti. Nusimesti baimes, atsikratyti nemalonių pojūčių, atsipalaiduoti.
Pirma, klipe „Vasaros laužai“ prisijaukinau upelę ir, nepaisydama varlių, atsiguliau į ją. Po to manyje tarsi įvyko ryški transformacija. Baimė ėmė savaime mažėti. Dar prieš metus vardan vaizdo klipo nė už ką nebūčiau sutikusi plūduriuoti tamsiame vandenyje, o dabar pati tai sugalvojau ir net apsidžiaugiau savo idėja. Vizualizacijoje esu rami ir atsipalaidavusi, tarsi susilieju su vandeniu“, – pasakojo Iglė.
Paprašiusi draugo, kad dronu nufilmuotų ją plūduriuojančią, Iglė toliau visą vaizdą sumontavo pati. „Tai antras kartas, kai pati sukūriau savo dainos mini vaizdo klipą ir ta patirtis mane labai džiugina“, – prisipažino ji.
