Pokalbis su Daškevičiais prasidėjo labai šiltai – broliai vienas kitą papildo bei stipriai palaiko. Ir nors prisipažįsta, kad gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, tačiau dažniau tampa vienas kito užnugariu. Ir taip buvo nuo pat vaikystės, kai jų gyvenime pirmą kartą pasirodė muzika.
„Kai buvau mažas, man patiko muzika, tačiau jai nesuteikiau svarbios reikšmės savo gyvenime. Man patikdavo dainuoti ir erzinti Remygą“, – juokiasi Germanas ir priduria, kad tai ir buvo jų pradžia muzikoje. Po to atsirado garažas, o jame gitaros bei būgnai.
„Pradėjom taip, kaip pradėjo legendinės roko grupės. Nesakau, kad dabar tokiais esame, tačiau tuo metu buvo tokia vizija“, – šypsodamasis sako Remigijus.
Vėliau vaikinų gyvenime atsirado ir futbolas, tačiau Germanas tikina, kad vis dėlto muzika perėmė jo širdį – ji užaugo ir neišeina be jos gyventi. Abu bendrai sutaria, kad ne jie pasirinko muziką, o muzika pasirinko juos.
Pirmosios dainos – iš radijo ir mamos lopšinių
Broliai vaikystėje klausė įvairios muzikos, tačiau laikui bėgant jų skonis keitėsi ir jie pradėjo atsirinkinėti tai, ko klauso šiandien. Remigijus teigia perėjęs labai platų žanrų spektrą. Iš pradžių jis norėjo rašyti apie muziką, nes savęs kaip atlikėjo nematė. Tačiau viskas pradėjo krypti kita linkme, kai tėvai paskatino eiti į muzikos mokyklą.
„Mus stūmė tėvai į muziką, todėl lankėme muzikos mokyklą. Kiekvienas klasėje grojo instrumentu, o mes vieninteliai negrojom. Visiems buvo privaloma išmokti groti dūdele. Mes ja pagrodavome, bet ir tai vaidindavome“, – apie vaikystę pasakoja Daškevičiai.
Remigijus prisimena, kad bėgant metams jų repertuare atsirado ir tokių grupių kaip „Naujieji Lietuviai“ bei „Bavarija“. Jie klausydavo visko, kas tuo metu grojo per šeimos radiją.
„Mes tik per Kalėdas gavome dovanų CD grotuvus, kur jau galėjom rinktis, ko klausyti. Tačiau iš pradžių muzika nebuvo ypatingas dalykas. Muzika pati mumyse užaugo, nebuvo įskiepyta kaip daugeliui muzikantų nuo vaikystės“, – 15min teigia R.Daškevičius.
Visgi ne radijas būsimoms žvaigždėms suformavo fantaziją, o jųdviejų mama. Pasak brolių, jie negalėdavo užmigti be jos lopšinių.
„Mama mums visą laiką dainuodavo lopšines, kol patys jau galėjome užmigti. Juokingai pasakysiu, bet mūsų mama visada laisvuoju stiliumi repuodavo. Ji nebūdavo išmokusi jokių lopšinių. Man tuo metu buvo apie ketverius, o Gamkai apie dvejus metus.
Mama atsisėsdavo ir mums dainuodavo apie princą, kuris varo gelbėti princesių, ir taip kiekvieną vakarą mums papasakodavo naują istoriją. Ji rimuodavo žodžius ir aš pagalvojau, kad kai mes patys pradėjome tuo užsiimti, tai manau, kad tam turėjo daug įtakos iš vaikystės. Negaliu pasakyti, kad man sekėsi rašinius rašyti, bet eilėraščius labai gerai sekėsi rašyt“, – pabrėžia Remigijus.
15min brolių pasiteiravus, ar augant turtingoje aplinkoje, jie galėjo jaustis išlepinti, abu vienbalsiai atsako, kad buvo išlepinti nebent meile. Jie tikina, kad visada buvo skaniai pavalgę bei galėjo džiaugtis šiltu miegu.
„Augome dvasiškoje aplinkoje, su palaikymu, su didžiuliu vertybių skiepijimu. O kalbant apie finansus, tai mes gyvenome padoriai, nors buvo ir sunkių laikotarpių“, – sako Germanas.
Visgi vaikinų nuotaika staiga pasikeičia, kai klausimai pakrypsta apie žymųjį brolių tėtį Remigijų Daškevičių, kuris anksčiau buvo geriau žinomas pravarde Daškė. Jis – praeityje žinomas kriminalinio pasaulio veikėjas.
Ir nors praėjo jau 19 metų po vyro mirties, tačiau sūnūs apie jį atsiliepia tik šiltais žodžiai ir teigia, kad tragedija vis dar skaudi.
„Tada man buvo ketveri metai, o iki penktojo gimtadienio buvo likęs mėnuo. Iki šiol labai gerai jo kvapą prisimenu ir šiaip energiją, jis turėjo tokį povyzos stotą. Visi, ką po šiai dienai sutinku ir kurie jį pažinojo, visi mini tuos pačius dalykus. Jie man išliko, nors su juo gyvenau nepilnus 5 gyvenimo metus.
Jo nėra gyvo, tačiau jis niekur nedingo, jis visą laiką mus saugo. Mes turim apsaugą iš viršaus. Ir šitas negali dingti, nes to niekas iš mūsų negali atimti. Kur beeitume, jis mus saugo“, – šiltais žodžiai apie tėtį kalba Remigijus.
Germanas prisipažįsta, kad šia tėvo pavarde didžiuojasi, niekada nebėgo nuo to, kas jie yra. Įvairūs užgauliojimai ar bandymai jiems pakenkti, pasak jo, brolių visiškai neveikė.
„Mums niekada nereikėjo sakyti, kad jis buvo mūsų tėtis arba kažkokiu būdu tuo prisidengti. Tiesiog visas palaikymas, kurį mes gavom iš žmonių, mes viską užsidirbom patys, savarankiškai, bendraudami su žmonėmis, atrasdami ryšį, rodydami komunikabilumą. Tai nedarė įtakos mūsų gyvenimui. Buvo visokių momentų, replikų. O po to, kai išgarsėjom ir atrodė, kad atsiradę straipsniai galėtų kažką veikti, tačiau jie tik praėjo.
Aišku, būna, kad pyksti ant gyvenimo, kodėl tai įvyko, bet nepavadinčiau to, kad mes pykstam. Galų gale tu su tuo gyveni ir tu vertini gerus arba blogus dalykus. Nes tai vyksta ne tik mums, o visas pasaulis pilnas žmonių, kurie yra nukentėję nuo tos pačios priežasties – prarado tėvą, du tėvus ir dar būdami maži. Iš tiesų mes niekada nesijautėme nuskriausti“, – neslepia Remigijus.
Vis dėlto broliai nesijaučia, kad būtų augę be tėčio. Jie tikina, kad puikų darbą atliko jų mama ir vėliau gyvenime pasirodęs patėvis. Jie taip pat džiaugiasi, kad turi nuostabią sesę, todėl, nors dauguma sako, kad tokie dalykai palieka traumas, tačiau jų atveju, jie nieko neprarado, nes šeimą turėjo.
Vakarietiška muzika ir nauji nariai
Kalbėdami su 15min Daškevičiai atskleidžia, kad dabartiniai jų kūriniai atsirado iš noro išreikšti nuomonę, parodyti savotišką protestą prieš nusistovėjusius stiliaus standartus. Tad bene didžiausia paskata įgyvendinti šį žingsnį tapo grupės „Tie Geresni“ nario Karpio žodžiai.
„Jis pasidalino viena iš mūsų pirmųjų dainų, kuri šiai dienai gal nėra tokia kokybiška, tačiau jis suprato, kad mes bandėme įnešti kažką naujo. Čia man buvo geriausias įvertinimas, kokį mes tuo metu galėjome gauti“, – tikina Remigijus ir akcentuoja, kad šiuo metu jų dainos dar labiau pasikeitė, nes jose – daugiau asmeninių jausmų.
Vaikinas sako, kad šiam muzikos etapui reikėjo suformuoti tam tikrus įgūdžius: „Dabar prie mikrofono aš jaučiuosi patogiai, nes galiu tą dainą išreikšti tokiu būdu, kokiu ir noriu. Todėl daina „Šaukštai po pietų“ išleista buvo tik tam, ką aš tuo metu norėjau pasakyti. Visi laukė, ką aš ketinu pasakyti, tai tuo pačiu savo nuomonę pasakiau ir publikai. Manau, kad natūralu reaguoti, kaip aš sureagavau.“
Vis dėlto nuskambėję skandalai vien tik daina neapsiribojo – grupė prarado vieną narį. Remigijus teigia, kad tokiu būdu apsivalė ir jau dabar jų komandą papildė nauji, talentingi nariai.
„Mes ruošiame daug projektų su atlikėjais, kurie galbūt nebus įvardijami kaip „Flying Saucer Gang“, bet jie vis tiek yra dalis mūsų komandos. Ir kartais keista, kad žmonės ieško prasmių ten, kur jų net nėra. Ką aš labai mėgstu ir vertinu apie muziką, tai yra tai, kad ji niekada neturi vienos prasmės. Visas menas gimsta du kartus: pirmą kartą, kai jis sukuriamas atlikėjo, dainininko, dizainerio, o antrą kartą, kai kažkas pamato ir įvertina“, – savo mintimis dalijasi R.Daškevičius.
