Po pasirodymo Portugalijoje turėsite laisvą savaitę iki koncerto Vilniuje. Ką veiksite?
Portugalijoje turėjome nuostabų koncertą, tačiau džiugu, kad po įtemptų akimirkų turėsime galimybę atsipūsti. Skrisime namo, susitiksime su bičiuliais, kursime, atsipalaiduosime, valgysime skanų maistą ir ilsėsimės. Iškart po to atvažiuosime pas jus (šypsosi).
Ar žinai ką nors apie mūsų šalį?
Šiek tiek žinau. Bet, prisipažįstu, ne tiek jau ir daug. Beje, mano vieno bičiulio šeima yra kilusi iš Lietuvos.
Pastaruoju metu grupė pergyveno itin sudėtingą laiką. Anapilin iškeliavo pagrindinis grupės būgnininkas, kolektyvo siela vadinamas Andrea Marongiu. Todėl atšaukėte dalį savo koncertinio turo, priėmėte naują komandos narį ir neseniai vėl grįžote į muzikinį gyvenimą.
Andrea netektis mus beprotiškai sukrėtė. Jis buvo mūsų labai geras bičiulis, todėl jo netekę dar kartą supratome kaip viskas gyvenime yra laikina ir kaip reikia vertinti kiekvieną pragyventą gyvenimo dieną bei žmones, esančius aplink. Tačiau laikas nestovi vietoje ir mes vėl turime žiūrėti pirmyn.
Turime naują būgnininką, kuris be didesnių problemų įsiliejo į mūsų kolektyvą. Jis mėgsta „Crystal Fighters“ muziką, todėl dabar sėkmingai mokosi ir tobulina savo įgūdžius.
Andrea visada liks mūsų širdyse ir mūsų muzikoje. Tiesiog dabar, net ir tai, ką kūrėme kartu su juo, mums padeda įgyvendinti naujas komandos narys.
Ar gali patikinti grupės gerbėjus, kad net ir netekusi vieno svarbiausių komandos narių, grupė „Crystal Fighters“ išliks tokia pati?
Na, gyvenimas nuolat keičiasi. Todėl, natūralu, kažkiek keičiasi ir pati muzika. Pirmojo albumo kūriniai tiek muzikine, tiek ir stilistine prasme skiriasi nuo antrojo. Net neabejoju, kad kitas įrašas taip pat skirsis nuo pastarojo. Keičiamės mes, bet kuriame kartu. Tai – svarbiausia „Crystal Fighters“ kūryboje.
Tiek muzikos kritikai, tiek ir tinklaraštininkai jūsų kuriamą muziką įvardiją labai įvairiai – nuo folkotronikos iki dance punk. Tačiau ar jūs patys turite vieningą „Crystal Fighters“ grojamos muzikos apibrėžimą?
Kažkokio vientiso apibrėžimo mes tikrai neturime. Tiesiog stengiamės iš įvairiausių muzikinių kultūrų pasiimti tam tikrus muzikinius motyvus ir bandome juos įvilkti į modernų rūbą.
Jeigu būtinai reikėtų apibrėžimo, sakyčiau, kad tai pasaulio muzika su šiandieniniu modernios muzikos prieskoniu. Manau, kad „Crystal Fighters“ muziką myli kultūriškai išprusę muzikai neabejingi žmonės. Netgi nežiūrint į tai, kad nesame grojami viso pasaulio radijo stotyse, žmonės mus atranda ir, tikiuosi, susižavi todėl, kad jų gyvenimui suteikiame kitokio muzikinio prieskonio.
Man, kaip muzikantui, yra didžiausias malonumas ieškoti muzikos, ją atrasti ir suvokti kokiu būdu žmonės muziką įsimyli.
Ar kada nors galvojote apie kitą grupės pavadinimą?
Tikrai taip. Pradžioje norėjome vadintis „Star Of Love“, tačiau pasaulyje jau egzistavo dvi grupės tokiu pavadinimu, todėl teko pasirinkti kitą (juokiasi).
Su grupe daug keliaujate po įvairias pasaulio šalis. Tačiau ar būna tokių dienų, kai pervargęs sau pasakai: „Viskas nusibodo, daugiau jokių koncertų. Važiuojam namo.“?
Be abejo. Mums, kaip ir visiems kitiems žmonėms reikia laiko ir erdvės sau. Todėl stengiamės bent jau keletą mėnesių per metus turėti laisvus. Tačiau tikiu, kad nuovargis – tai tam tikra proto būsena, todėl net neabejoju, kad jeigu teisingai gyveni, dirbi ir leidi laiką – nuovargio gali ir nepajusti.
Kada pasirodys naujas grupės albumas?
Esame kūrybiniame kelyje. Kai tik albumas bus paruoštas – jis iškart išvys dienos šviesą. Tiesa, galiu prižadėti, kad per koncertą Lietuvoje žmonės turės progą išgirti tai, ko dar niekada nėra girdėję (šypsosi).
Ką tau reiškia koncertuoti milžiniškai auditorijai?
Tai – viena nuostabiausių patirčių. Esame koncertavę įvairiose pasaulio vietose ir nuo koncertų nuotaikos niekada nepavargstame. Emocija, kuri užplūsta mane būnant ant scenos ir matant energiją iš grupės gerbėjų, yra tiesiog neįtikėtina.
Kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas išgyvenimas ir nauja idėja. Todėl būti muzikantu yra tiesiog nuostabu.
Iš kur semiesi įkvėpimo?
Iš savo gyvenimo. Iš gamtos, miestų, harmonijos. Iš viso to, kas yra aplink mane.
O ar atsimeni pačią keisčiausią (o gal ir įdomiausią) vietą, kurioje tave aplankė mūza?
Neatsimenu pavadinimo, bet tai buvo vienoje Anglijos oloje. Ten sukūriau vieną iš naujų grupės dainų.
Jei tavęs paprašytų įvardyti tris atlikėjus, su kokiais norėtum bendradarbiauti, ką atsakytum?
Norėčiau sukurti bendrą projektą su gerais mūsų draugais „MGMT“. Žinoma, mielai įrašyčiau dainą su „Rudimental“.
Tiesą sakant, yra daug atlikėjų, su kuriais norėčiau dirbti – tiek su legendomis, kurių jau nėra mūsų žemėje, tiek ir su dar neatrastais talentais iš skirtingų žemės rutulio vietų.
Kas tave muzikoje labiausiai nuvilia?
Žinai, muziką galiu palyginti su maistu. Prie nesveiko maisto galima greitai priprasti. Ir jo valgymu užsikrečia vis daugiau žmonių. Taip pat ir muzikos industrijoje: pastaruoju metu nesveikos muzikos atsiranda vis daugiau. Gaila, kad ja žmonės mėgaujasi. Labai tikiuosi, kad nereikės laukti ilgai, kol muzikos mylėtojai atskirs, kas muzikoje yra gerai, kas yra blogai.
