Vėlyvas ruduo ir žiemiški orai E.Johno gerbėjams Lietuvoje jau tapo simboliniais. Ketvirtą kartą šalyje koncertuojantis muzikantas čia vis sugrįžta rudeniop, tačiau šilto gerbėjų palaikymo čia jam niekad netrūksta – „Siemens“ arena pirmadienį dūzgė nuo susirinkusių.
Tarp jų – ir jaunimas, ir vyresni, daliai jų tai jau anaiptol nebe pirmas E.Johno koncertas. Tačiau tie, kurie bent kartą yra stebėję jo gyvą pasirodymą – neleis sumeluoti, sero talentu tiesiog neišeina nesižavėti ir nori nenori kaip mat jį pamilsti.
Kitų metų kovą 70-ies metų sukaktį švęsiantis E.Johnas kaip visuomet liko ištikimas savo stiliui – blizgiais karoliukais žėrintis kostiumas, veidrodiniai saulės akiniai ir nepailstama energija scenoje.
2011-aisias koncerte Vingio parke E.Johnas supainiojo Lietuvą su Estija, o praėjusį kartą Kaune jis pasirodė peršalęs, tačiau kaip tikras profesionalas nepaisant ligos iki pat paskutinio kūrinio dainavo užkimusiu balsu. Šįkart jo balsas Vilniuje skambėjo kaip niekad švariai ir griausmingai, tokiu didžiuliu garsu „Siemens“ arena klausytojus pasitinka tikrai ne kaskart.
E.Johnui nereikėjo ir apšildymo, kiek po 20 val. arenoje pritemo šviesos, į sceną žengė penki drauge su juo koncertuojantys muzikantai, galiausiai sėdęs prie fortepijono su gerbėjais pasisveikino ir pats vakaro kaltininkas.
Minia jau nuo pat pirmų akordų jį sutiko garsiomis ovacijomis, tad ir pats E.Johnas nesikuklino – jau po antros dainos atsistojo, paragino visus negailėti plojimų, apsisuko ant kulno ir davė toną tikram rokenrolui – čia energingai suskambo prieš keturis dešimtmečius parašytas „The Bitch Is Back“.
Vėliau dar eilė kūrinių, tarp kurių – „Someone Saved My Life Tonight“, ne viena naujo, šių metų vasarį pasirodžiusio albumo „Wonderful Crazy Night“ dainų „Looking Up“, „Good heart“. Pastarąją E.Johnas prisipažino mėgstantis labiausiai, todė tai įvertinę žiūrovai skambant baladei areną pavertė žibančių telefonų švieselių jūra.
E.Johno diskografijoje – jau 32 studijiniai albumai, kurių paskutinį jis pristatė dar metų pradžioje.
Pasirodymas, kaip ir visos gastrolės dedikuotas būtent jam, nors dar vakaro pradžioje jis susirinkusiems užsiminė, kad šį koncertą vis tik norėtų skirti savo scenos kolegai, sekmadienį Anapilin išėjusiam muzikantui Leonui Russellui.
„Žinau, kad esi kažkur aukštai danguje. Mes tave mylime ir tavęs ilgimės“, – sakė jis ir dedikavo jam kūrinį „I Guess That‘s Why They Call It Blues“.
E.Johną ir L.Russellą siejo glaudus ryšys. 2010 metais jiedu drauge įrašė albumą „The Union“, kuris buvo nominuotas „Grammy“. E.Johnas yra sakęs, kad bičiulio kūryba jį jaudina iki ašarų ir „grąžina į nuostabiausius gyvenimo metus“.
Tačiau koncertas tapo jautresnis ir dar dėl vienos priežasties. Šįkart leisdamasis į gastroles E.Johnas jau viešai kalbėjo, kad tai veikiausiai jau tikrai paskutinis jo koncertinis turas.
Daugiau nei penkis dešimtmečius aktyviai koncertavęs muzikantas pripažino, kad „žmonės jau turi pakankamai jo muzikos“, o jo įrašai nebėra tokie paklausūs ir perkami kaip anksčiau. „Man labai patinka groti ir įrašinėti, tačiau ateina laikas tuo užsiimti kitiems“, – viename interviu kalbėjo E.Johnas.
Ir nors atsisveikinimu jo pasirodymo vadinti nesinori, tačiau apsilankę arenoje tikrai turės ką prisiminti. Daugiau nei dvi valandas trukusi programa – išties įspūdinga. Be jokios pertraukos koncertavęs seras pasistengė, kad gerbėjai išgirstų didžiausius jo hitus.
Čia skambėjo „Rocket Man“, „Tiny Dancer“, „Sorry Seems To Be The Hardest Word“, „Don't Let The Sun Go Down On Me“, „Your song“, „Goodbye Yellow Brick Road“ ir eilė kitų, jau klasika tapusių kūrinių. Koncertui persiritus į antrą pusę tokių, daugeliui sentimantalių, dainų tik daugėjo, o garsiais plojimas kaskart palydimas E.Johnas tarsi įgavo naują kvėpavimą.
Galiausiai, kaip ir įprasta jo koncertuose – parteryje sėdintys pakilo nuo kėdžių ir puikiai visiems žinomus priedainius traukė drauge.
O gerbėjų minioje buvo galima sutikti ir žinomų veidų: istoriką Alfredą Bumblauską, atlikėją Liepą Norkevičienę, gydytojus Audronę ir Algirdą Usonius, aktorių Eimutį Kvoščiauską.
Po 2,5 val. trukusio koncerto nusilenkęs publikai E.Johnas džiaugėsi lietuvių svetingumu ir dėkojo už šiltą sutikimą. Vėliau, kaip visuomet, nepagailėjo laiko autografams ir pasirašinėjo ant vinilinių plokštelių, kompaktinių diskų, nuotraukų ar maškinėlių.
Kai jau atrodė, kad seras atsisveikina, šis neišėjo be biso ir dar vieną kūrinį dedikavo savo bičiuliui L.Russellui, čia simboliškai suskambo „Candle in the Wind“. Dar 1973 metais šią dainą muzikantas parašė Marilyn Monroe garbei, tačiau ji iš naujo atgimė 1997-aisiais, kai seras ją atliko princesės Dianos laidotuvėse. „Tai buvo mėgstamiausia jo daina“, – sakė jis.
Galiausiai suskambano ir nuotaikingasis „Crocodile Rock“, šis kojas judinti verčiantis hitas užbaigė koncertą.
Po pasirodymo Vilniuje E.Johnas čia ilga neužsibus. Jau antradienį jo laukia koncertas Rygoje, vėliau muzikantas vyks į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus – gastrolės jo laukia iki vasaros vidurio.
