„Nors aš dainuoju daug angliškų dainų, tačiau tikrai labai vertinu ir lietuvių kūrybą. „Kelyje“ – klausytojų primiršta, tačiau nuostabi daina. Ji man buvo nemažas iššūkis, nes aranžuotę pritaikėme švelnią, moterišką, mano paprastai stiprus vokalas turėjo progą truputį nurimti“ – pasakojo dainininkė. Pasak jos, klausytojai labai džiugiai priėmė koncertinę naujieną: „Buvo labai smalsu pamatyti, ar mano koncertuose apsilankantys žmonės atpažins šį praeityje populiarų šlagerį. Ir tikrai – ties pirmuoju priedainiu dažnas jų jau pritaria man savo dainavimu“ – džiaugėsi Eglė.
Kas Eglę privertė į savo programą įtraukti būtent tokią, jos kūrybai nebūdingą, dainą? „Nenoriu būti vienodą muziką atliekanti dainininkė. Man pačiai įdomu save išbandyti įvairiausiuose amplua, pradedant ramiomis baladėmis, baigiant klubiniais hitais. Štai ir dabar su didžėjumi „Virus J“ koncertuojame su specialiai naktiniams klubams pritaikyta programa. Norėjome sukurti bendrą projektą, todėl ilgų diskusijų metu ir gimė unikalus šou, sujungiantis geriausius mano ir jo kūrinius. Koncertuoti klube – man visiškai nauja patirtis. Ten išnyksta scenos barjeras, atrodo, kad kartu su savo klausytojais linksminuosi trankiame vakarėlyje. Nors scenos baimės seniai neturiu, tačiau šių pasirodymų metu visiškai atsipalaiduoju, leidžiu sau absoliučiai pasinerti į muzikos ritmą. Būna, kad nejučiom ir šokti pradedu...“ – šypsojosi Eglė.
Skirtingos pasirodymai, nauji iššūkiai – kokią muzikinę ateitį Eglė sau numačiusi? „Niekada neičiau į sceną, jei abejočiau dėl savo pasirodymo. Gerbėjų nuomonė man – šventa, tačiau pirmiausia aš turiu būti pati dėl savęs užtikrinta. Todėl daug dirbu, gilinuosi ne tik į muzikos atlikimą, bet ir sudėtingą mokslą, slypintį už gražių melodijų fasado. Populiariosios muzikos studijų metu supratau, kad noriu sparčiai tobulėti ir ateityje tapti universalia vokaliste. Kiekvieną kartą lipdama į sceną trokštu, kad klausytojai manimi didžiuotųsi ir jiems būtų negėda matyti mano pasirodymus. Mano didžiausia svajonė – dovanoti pėdsakus paliekančią, o ne vienadienę muziką“ – užbaigė Eglė.
