„Viskas vyksta vienu metu – ir juoda, ir balta. Šios dainos istorija ir yra apie tai, – pasakoja J.Šeduikytė. – Man kraštutinumai – ar juoda, ar balta – visąlaik yra šalia vienas kito. Tą derinį labai mėgstu, ir jis geriausiai nusako pasaulį.“
Švelnus „Juoduoju baltuoju“ skambesys sugrąžina į ankstesnę Jurgos kūrybą, kupiną šviesos. „Aš netikėtai keistai pajutau, kad su „Aukso pieva“ ši daina turi kažką bendro – šviesos atspalvis panašus. Ši daina bus naujame albume, kuriame nėra daug liūdnų dainų. Atvirkščiai – turiu tikslą sukurti šviesų ir įkvepiantį albumą. Bus daug dainų apie meilę, kai kurios jų – su etno elementais“, – sako Jurga.
Populiari atlikėja prisipažįsta, kad tautiniai motyvai lietuvių kūryboje jai anksčiau keldavo abejonių, dainas buvo sudėtinga „atsirakinti“ ir suasmeninti. „Kai klausydavausi lietuvių liaudies dainų, man buvo nejauku, nesmagu, nes nežinojau, ar tiksliai taip jaučiuosi, kaip ten dainuodavo. Tačiau „Juoduoju baltuoju“ yra kitoks kūrinys. Jį sudėliojau taip, kad būtų jauki daina ir skambėtų taip, kaip man norėjosi“, – dalinasi J.Šeduikytė.
Dainininkę tebežavi ir magiška aktorės karjera, kuriai pastaraisiais metais ji skyrė daug laiko. Tačiau būtent muzika šiuo metu užima ypač daug vietos Jurgos galvoje ir širdyje.
Savo naujos dainos pasirodymo dieną J.Šeduikytė vieši Lenkijoje, tarptautiniame Krokuvos filmų festivalyje. Režisierė Giedrė Žickytė, ką tik triumfavusi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose, ten pristatys savo dokumentinį filmą „Meistras ir Tatjana“. J.Šeduikytė kartu su kompozitoriumi Giedriumi Puskunigiu kūrė šio filmo muziką. Festivalyje ji atliks vieną savo dainų.
