Dainos žodžiuose ir pačios Rositos prisiminimai
Kūrinyje apdainuojami aistringi, bet neįpareigojantys santykiai, neturintys ateities, tačiau pati Rosita sako, jog tai – ne visai jos gyvenimo istorija. Ir vis tik tam tikrų asmeninių asociacijų ir prisiminimų šie žodžiai tikrai kelia.
„Daina parašyta talentingojo Gyčio Valicko-Echoes. Turiu įtarimą, kad joje galima įskaityti Gyčio asmeninės patirties vingius... Neklausiau, nesigilinau, tiesiog mėgavausi patogia teksto skiemenų struktūra, ieškojau būdų prisijaukinti kartais sunkiai pasiduodančią lietuvių kalbos tartį dainos išpildyme. Tai, kas užkoduota dainos tekste – Gyčio vizija ir jei ši vizija puikiai dera su mano „banguotais“ prisiminimais, vadinasi kūrybinis susijungimas įvyko“.
Klausykite ir vertinkite:
Visgi asmenines asociacijas ir ryšį su dainos žodžiais Rosita posmuose tikrai įžvelgia: „Mano šios dainos istorija – praeityje, paplūdimyje, kopose. Nerūpestingai pasidalintas laikas su žmogumi, kuris jautėsi panašiai, kaip ir aš: pašiurpusi oda nuo jūros šaltoko vandens, tamsus įdegis, džiūstantys lašai ant kūno ir nuolat susitinkančios akys. Paprasta ir pozityvu“.
Pagrindinė taisyklė santykiuose – taisyklių nepaisymas
Per daugelį metų sukaupta santykių patirtis bei aistringos meilės ir skaudžių skyrybų atgarsiai tvirtai suformavo dainininkės požiūrį ir nuomonę apie dviejų žmonių ryšį.
Rosita sako, jog svarbiausia taisyklė santykiuose – nepaisyti jokių taisyklių: „Juk tai ir yra įdomu: tampam tarsi vaikais, kuriems uždraustas vaisius saldžiausias. O jis apkarsta nuo menkiausios nesėkmės besitikint atsako į tavo jausmus. Tas atviras žvilgsnis naktimis į lubas, spengianti tyla, nemiga – visą tai dabar kelia tik šypseną. Būtent tai yra mano amžiaus pranašumo triumfas prieš jaunystės klystkelius ir ieškojimus“.
Šią dieną Rosita jau gali drąsiai teigti, jog esminis dalykas ieškant antrosios pusės – rasti savo sielos dvynį ir išlaikyti harmoniją tarp meilės ir aistros: „Nekeiskime svetimos sielos, nes tai neįmanoma. Reikia sulaukti sau artimos ir jokie čia pamokslai negalioja. Meilei reikia dviejų protingų, atsakingų, atvirų žmonių, o štai aistrai pakanka dviejų kūnų ir jei abu šie aspektai harmoningai dera, tai nemaža tikimybė, kad visus gąsdinanti rutina liks šešėlyje.“
Rosita vėl atveria duris meilei?
Pačiai Rositai, tobulas vyras – tvirtų ir patikimų savybių savininkas, tačiau tų savybių, kurių ieškotų žymi dainininkė, panašu, kad tikrai nemažai: „Truputėlį ciniškas, geras humoro jausmas, išmintingas moterų numylėtinis, bet ginantis ištikimybės įstatymus, mokslo srities virtuozas, verslus, nagingas buityje, subtilus muzikos mylėtojas, atsakingas tėtis.“
Paklausta kokių savybių talentinga moteris negalėtų pateisinti, Rosita konkreti ir aiški – tai melas, dviveidystė, neištikimybė bei... daugiakalbystė: „Neapkenčiu vyrų, kurie tuščiai ir daug kalba“. Ir nors rodytųsi, kad Rositos lūkesčiai gan dideli, panašu, kad yra kažkas, kas visgi labai arti prie jų išpildymo. Nors dainininkė apie asmeninius santykius linkusi kalbėti atsargiai, tačiau šį kartą intriguoja: „Esu laisva, bet trapiai, šviesiai galvoju apie vieną vyrą, kuriam norėčiau daug ką išsakyti... Tikiuosi, kad jis taip pat netylės“.
