„Atrodytų, lyg daina specialiai Joninėms, t.y., Rasų šventei parašyta. Tokia lengva, greitai įsimenama, o ypač priedainis – „...ua pa para pam“ – lyg virusas įstringa į atmintį. Žodžiu, tikras hitas!“– su šypsena kalba Giedrius.
Ir šios kalbos turi pagrindo – daina jau yra atlaikiusi laiko išbandymą. „Pirmą kartą „Daina apie Rasą“ suskambo dar 2013-aisiais, kai su grupe „Joke“ netikėtai buvome pakviesti koncertuoti po beveik pusmečio pauzės. Pamenu, tuomet atsakiau, kad mes prieš koncertą net parepetuoti nespėsime... Koncerto organizatorius nesutriko: „Tuomet padarykit repeticiją su žiūrovais!“. Pamaniau, kodėlgi ne? Kad koncertas taptų tikra repeticija, užrašiau naujos dainos akordus ant didelio lapo, būgnininkui padirigavau, kokį ritmą mušti, o visi kiti muzikantai sugrojo iš karto. Publika taip pat dainavo iš karto. Maža to, išsireikalavo pakartoti! ,“– lyg tai būtų įvykę vakar, kūrinio atsiradimo istoriją su visomis smulkmenomis pasakoja autorius.
Šįkart atgimstanti daina įvilkta į naują rūbą. Skambėti radijo stotyse ir vakarėliuose skirtą aranžuotę sukūrė Valdas Kabutavičius, o dainos vaizdiniam apipavidalinimui panaudotas dailininko Donato Biliaus pieštas šaržas.
„Tiek anksčiau, tiek dabar su grupe „Dainą apie Rasą“ grojame į koncertų pabaigą, kai publika jau būna gerai „įkaitinta“. Labai norisi tradicijų nelaužyti ir pakviesti vos išgirdus prisijungti ir dainuoti kartu,“ – priduria Giedrius.