Šventės muzika
Klezmer – tradicinė rytų Europos žydų muzika. Žodis „klezmer“ sudarytas iš dviejų hebrajų kalbos žodžių – kli (įrankis) ir zemer (groti muziką) – reiškiantis „muzikos instrumentas“.
„Klezmeriais“ buvo vadinami šventėse grodavę muzikantai, dažniausiai tai buvo vestuvės, tradicinės žydų šventės. Nuo 1880 iki 1920 metų iš rytų Europos į JAV atvykę žydų muzikantai susipažino su džiazo muzika ir pradėjo kryžminti ją su klezmer muzika – tai buvo sparčiausias šio muzikos stiliaus vystymosi laikotarpis.
Atgimusi iš naujo
Po Antro pasaulinio karo klezmer muzika nutilo iki 7 dešimtmečio pabaigos, kai grupelė entuziastų nusprendė atgaivinti žydiškąjį skambesį. Po truputį kūrėsi grupės, nuo 1985 metų Henry Sapoznik įkūrė festivalį „KlezKamp“, Niujorke subūrė senosios kartos Jidiš liaudies meno atstovus ir jaunuolius, kad jie galėtų perimti originalų amatą ir skambesį. Per šį atgimimą buvo stengiamasi atkurti kuo autentiškesnę klezmer muziką ir, nors buvo įdėta nemažai pastangų tyrinėjant šio stiliaus šaknis, tačiau, palyginus su Europos folk muzika, apie klezmer nėra išlikę daug informacijos, o dalis jos nėra grįsta faktais, surankiota iš gabalėlių, remiamasi istorikų nuomone, iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis.
Groja, nes patinka
Grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ akordeonininkas Darius Bagdonavičius paklaustas, kodėl šeši vyrukai, tarp kurių nėra nė vieno žydo, groja žydišką muziką, atsako paprastai: „Kodėl vieni groja džiazą, o kiti roką? Nes patinka! Mums patinka klezmer”.
Keliaudamas Balkanuose, Darius žavėjosi vietiniais muzikantais, kurių daugelis yra savamoksliai: „Jie perduoda savo muzikines žinias iš kartos į kartą. Tokiu principu grojančių muzikantų ten apstu ir jie groja labai gerai. Gal koks akademikas ir pasakytų, kad jie ne taip laiko instrumentą ar panašiai, bet neretais atvejais tie savamoksliai atsiduria didelių orkestrų pirmose pozicijose, nes sugeba groti ir akademinio lygio muziką.
Manau taip yra dėl to, kad jie savęs nevaržo, neužsidaro akademiniuose ar vieno stiliaus rėmuose ir groja laisvai, taip, kaip jaučia. Norint groti šį stilių, reikalingas platus bendras požiūris į muziką, negalima apsiriboti tik klezmer, svarbu nepamiršti, kad ši muzika gimė ir buvo plėtojama kultūrinėje mišrainėje, rytų Europoje, todėl kultūrų persipynimas jaučiamas ir muzikoje.“
Svarbiausia – maniera
Dažnai klezmer muzika yra tapatinama su balkaniška muzika, tačiau pagrindinis skirtumas yra grojimo manieroje. „Per grupės gyvavimo laikotarpį, esame susidūrę su įvairiomis nuomonėmis, ne visiems yra priimtina tai, ką mes grojame. Tačiau pabrėžiame, kad grojame klezmer muziką, todėl mus tapatina su etno muzika, o visoje etno muzikoje labai svarbu grojimo maniera. Visi gali sugroti parašytas natas, o tam, kad perimtum autentišką skambesį – reikia gilintis, bendrauti. Džiugina lenkų pavyzdys, jie keliauja po kaimus, gyvena su vietiniais, kad perimtų tikrąją manierą,“ – sako Darius, studijuojantis etnomuzikologiją.
Kitais metais ambicinga jaunų muzikantų grupė „Rakija Klezmer Orkestar“ išleis pirmąjį albumą ir tikisi, kad lietuviai išdrįs pažinti, priimti kitos kultūros muziką. Juk klezmer muzika taip pat buvo kuriama čia, Lietuvoje. Svarbiausia, kad žmonės nebijotų atrasti kažką naujo, šviestųsi.
Jei norite išgirsti „Rakija Klezmer Orkestar“ gyvai, artimiausias koncertas vyks 2017 m. lapkričio 17 d. bare „Turgus“, Vilniuje.
