15min.lt skaitytojai jau gavo dozę įspūdžių iš šiųmečio „Positivus“, šįkart paskutinė jų porcija. Antrąjį festivalio vakarą į pagrindinę sceną užlipo „King Charles“, charizmatiškasis vyrukas iš Londono. Vien tik sceninis įvaizdis ko vertas, ką jau kalbėti apie triuką, kai buvo užsiropšta ant scenos konstrukcijų į keliasdešimties metrų aukštį ir sugrota 5 minučių solo partija. Natose buvo galima justi Princo ar Jimi Hendrixo įtaką, ritmuose – Karibų regio, funk, ska aidų. O ir žiūrėti buvo labai gražu ir įdomu. Pasirodymas galėjo trukti ilgiau...
Padėka festivalio šeimininkei... Lietuvai
Po „King Charles“ sekė lyg ir garsūs „OK Go“. Po pirmojo kūrinio vokalistas susipainiojo ir padėkojo Lietuvai, tačiau latviai nesupyko bei „keršto“ akcijų nesiėmė. Juolab kad grupė vėliau pasitaisė. Tačiau apskritai pasirodymas atrodė silpnai, grupė bandė gelbėtis atlikinėdama jų vaizdo klipuose matytus triukus, grojant ant stalo šaukštais, lyderis brovėsi į minią dainuoti kartu. Juk reikia kažkaip užimti publiką, jei grojimu neišeina... Prailgo laukti pabaigos.
Marko Ronsono vakarėlis
Po trumpos pertraukėlės ant pagrindinės scenos lipo Markas Ronsonas – prodiuseris, žinomas savo darbais su Amy Winehouse ar „Kaiser Chiefs“. Į „Positivus“ jis atsivežė grupę, kurioje ir pats groja visais instrumentais bei diriguoja margam orkestrui. Paleido savo paties prodiusuotų „koverių“ programą: buvo ir „Valerie“, ir „Oh My God“, ir „Just“. Vėliau, tikriausiai dėl kūrinių trukumo, atlikėjas atsisėdo prie Dj pulto ir užgrojo visus šiandieninius klubų perliukus – „Pon Da Floor“, Martino Solveigo „Hello“, Alicios Keys „New York“ ir kitus. Pasirodė, jog gal ir nevertėjo Markui taip toli važiuoti dėl tokio pasirodymo, tačiau publikai labai patiko ir tai buvo bene didžiausias „tūsas“, kokį man teko šiemet matyti.
„James“ nepamiršo gimtadienio
Bene vienintelis „James“ pasirodymas buvo skirtas „Positivus“ 5-mečiui. Mančesterio grupė čia jau yra koncertavusi ankščiau, o šįkart atvyko pasveikinti Salacgrivos. Pratrūkęs lietus nė kiek neišretino sausakimšo pagrindinės scenos lauko. Vienas po kito skambėjo hitai, kėlę nostalgiją visiems, kurie ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje žiūrėdavo MTV. Koncerto pabaigoje vokalistas prisikvietė žiūrovų ant scenos padainuoti kartu, o bene įspūdingiausias festivalio momentas buvo, kuomet žiūrovai, grupei atliekant kūrinį „Sit Down“, visi iki vieno, iš anksto nesitarę ir neraginami, atsisėdo. Buvo tikra gimtadienio šventė...
Numeris vienas – „Beach House“
Gaila, jog „James“ pasirodymas šiek tiek kirtosi su „Beach House“ – subjektyviai labiausiai lauktu šių metų pasirodymų (kuomet paaiškėjo, jog neįvyks „Austra“ pasirodymas). Lietus prie jų akordų tiko kur kas labiau nei saulė, kuomet duetas keliavo po savo plačiai išgirto debiutinio įrašo „Teen Dream“ lankas. Mažiau nei valandos trukmės programa pritraukė nedaug klausytojų, tačiau vargu, ar bent vienas pasigailėjo, jog linksmybes iškeitė į melancholiškus „Beach House“ garsus. Be konkurencijos –numeris vienas, nors grupė, kiek arogantiškai, net 15 minučių kviesta, į sceną nebeišėjo net nusilenkti. Tačiau žadėjo, jog dar atvyks į festivalį, jei „nenumirs greitai“.
„Röyksopp” nesužavėjo
Festivalio pabaigai liko skandinaviška „Röyksopp” elektronika. Muzikaliai pasirodymas nepasirodė itin turtingas, „chillout“ muzika neatrodė verta pagrindinės scenos geriausiu laiku, perdaryti hitai buvo sunkiai atpažįstami. „What Else Is Where“ ar „Remind Me“ nesuskambo taip, kaip buvo galima tikėtis. Situaciją gelbėjo vizualizacijos, psichodelinės muzikantų kaukės ir pasirodymo pabaigoje virš žiūrovų galvų suspindę fejerverkai. Koncertas pasirodė „darbinis“, grupės padėka publikai neskambėjo nuoširdžiai: „Ačiū labai, mes pirmą kartą koncertuojame amm...šioje valstybėje“. Žiūrovai irgi nespinduliavo entuziazmu. „Bus galima užsidėti varnelę, jog mačiau juos gyvai ir tiek“, – po pasirodymo teigė viena lietuvaitė. Negali nesutikti.
Vietoj epilogo
Jubiliejinis „Positivus“ įspūdį paliko. Melodijų likučiai vis dar sklando galvoje ieškodami savo vietos šalia pirmais skiemenimis aidinčios latvių kalbos ir gyvybingos atmosferos. Teko girdėti gandų, jog į antrąjį penkmetį festivalis įžengs prailgęs – išsitęs bent iki trijų dienų. Tai būtų džiugi naujiena, nes laikas Salacgrivoje prabėga itin spėriai, o tiek daug vertų dėmesio ir tankiai suplanuotų pasirodymų apsunkina nuovoką ir įspūdžių įvertinimą...
