Penktadienio popietė pasitiko visiškai nesvetingu lietumi, kuris liovėsi jau visai įvakarojus. „Staigmena“ galima vadinti festivalio rengėjų sprendimą neįrengti atskiros vietos mašinų stovėjimui, tokiu būdu visos Liepojos gatvelės buvo užkištos automobiliais. Kai kurie greta savo mašinų pasistatė ir palapines, trypė piktų pensininkių gėlynus, basomis mindžiojo miesto asfaltą ir suko nemenką apyvartą alkoholinių gėrimų prekiautojams.
Pasirinkusieji gyvenimą kempinge buvo maloniai nustebinti – šis buvo įkurtas miške už kopų, tad nei lietus, nei kitos gamtos išdaigos čia negąsdino. Galbūt dėl to kai kurie festivalio lankytojai iš čia net neišeidavo. Priešingai nei prieš savaitę vykusiame „Positivus“, bilieto kaina Liepojoje buvo labiau orientuota į jaunimą ar žemesnes pajamas uždirbančius žiūrovus. Organizatoriai skelbia, jog festivalį per abi dienas aplankė beveik 20 tūkst. žiūrovų, tad nedaug tenusileista Salacgrivos festivaliui „Positivus“.
„Guano Apes“ dar turi šiek tiek parako
Reikia pripažinti, jog muzika šį kartą liko antroje vietoje. Buvo įrengtos net penkios scenos: dvi didžiosios – paplūdimyje, o likusios – kiek ramesnėje užuovėjoje parke. Programą daugiausiai užpildė gitarinės latvių grupės, kurių keletą jau buvo tekę iki tol girdėti. Na žinote, kur latvis – ten daina. Penktadienį pradėjo kaip visuomet linksmi „Satellites LV“, o jau visiškai publiką išjudino pankai „Dzelzs Vilks“. Paskutinė jų dainušką liaudies motyvais „Uijā uijā nikni vilki“ galėjo suprasti kiekvienas baltas.
Taip buvo paruošta dirva pagrindinėms vakaro žvaigždėms – veteranams iš Vokietijos „Guano Apes“. Latviai juos priėmė gana pozityviai, nors pats pasirodymas kiek ir trenkė naftalinu. Kaip visada, daugelis laukė keleto hitų: „Open Your Eyes“ buvo vienintelis kokybiškas vakaro perliukas, „Big in Japan“ šokdino jau visus, o kiekvieną, vaikystėje VIVA žiūrėjusįjį, nostalgiškai nuteikusi daina „Lords Of the Boards“ buvo palikta pačiai pabaigai ir truputį surepetuotam bisui. Beje, „Guano Apes“ koncertuos ir Lietuvoje – jie bus pagrindiniai festivalio „Galapagai/Roko naktys“ svečiai.
„Gacho“ Liepojos festivalyje „Summer Sound“ |
Miestas, kuriame gimė vėjas
Muzikinė programa šeštadienį prasidėjo gana vėlai, todėl dieną buvo galima arba poilsiauti kempinge, arba pasigrožėti kiek apgriuvusiu Liepojos senamiesčiu, nes oras ne itin viliojo į paplūdimį. Miestas, kur gimė vėjas (taip pagal legendą latviai vadina Liepoją) turi ne tik daug gražaus palikimo, bet randų, kuriuos paliko „Kuršo katilas“ ir sovietinės karinės bazės.
Nepaisant to, verta kelias valandas paskirti medinėms, mansardomis pasipuošusioms rezidencijoms, Raimundo Paulo ar „Jumpravos“ delnų įspaudams šlovės alėjoje, ar vokiečių architektūros likučiams uoste apžiūrėti.
„Happyendless“ nepabūgo kataklizmų
Šeštadienio vakare buvo galima pasidžiaugti ir lietuviškais akcentais – kone pirmieji į didžiąją sceną lipo elektrorokeriai „Happyendless“. Kaip tik tuomet žemė pradėjo maišytis su dangumi ir jų palaikyti liko gal kelios dešimtys entuziastų. Visgi, grupės nariai pasislėpę vieninteliame nešlapiame scenos kamputyje sugebėjo net ir tokiomis sąlygomis sukurpti vieną geresnių pasirodymų festivalyje, o užgrojus „Power Forever“ – ir pritraukti jau solidesnę minią arčiau. Pagarba vien už tai.
Kiti vakaro herojai – „Toploader“, geriausiai žinomi iš vienintelio hito „Dancing In the Moonlight“. Jo visa auditorija labiausiai laukė ir sulaukė, o koncertas buvo profesionalus ir nuoširdus. Toliau dominavo latviškas rokas ar hiphopas, kol po nemažų vėlavimų galu gale pasirodė didžiausia festivalio žvaigždė Calvinas Harrisas. Taip ir neprataręs nė žodelio, atlikėjas tiesiog atidirbo savo darbą, palinksmino į klubus artimiausiu metu dar nepateksiantį jaunimėlį savo daugiausiai trance stiliaus kūriniais bei keletu kitų žymesnių šokių aikštelės hitų.
O kad geriau įsivaizduotumėte, kokiomis oro sąlygomis koncertavo mūsiškiai „Happyendless“, galite pasižiūrėti vaizdo įrašą, kaip šeštadienio vakarą kilęs smarkus vėjas tiesiog pakėlė į orą ir sulaužė „Shark Dance palapinę“.
Šventė tęsėsi ir pasibaigus koncertams
Sekmadienį vis dar buvo galima sutikti alaus dėžes į kempingą tempiančius lankytojus. Galbūt organizacinių nesklandumų galėjo būti ir mažiau, tačiau debiutinis Liepojos „Summer Sound“ iš anksto deklaravo, jog nesiekia tapti didžiausia muzikine švente, o tikslas vienas – tiesiog sukurti šventę laimingiems žmonėms ir padaryti juos dar laimingesnius. Organizatoriai pažadėjo sugrįžti ir kitąmet, tad visai verta pasidėti varnelę kalendoriuje ant vieno iš 2012-ųjų liepos mėnesio savaitgalių.