Apie naujuosius kūrybinius poslinkius bei kolektyvo ateities planus kalbamės su atlikėja N.Demeško.
– Kas Jus sieja su roko muzika? Galbūt paauglystėje svajojote tapti roko žvaigžde?
– Tapti žvaigžde niekada nebuvo mano tikslas. Kaip ir kiekvienas žmogus visada norėjau užsiimti veikla, kuri būtų man prie širdies. Kad ši veikla – muzika, supratau dar vaikystėje.
Vokaliniu dainavimu mano domėjimasis muzika neapsiriboja. Aš groju gitara, skambinu pianinu, laisvalaikiu kuriu elektroninę muziką.
Roko muzika dėl jai būdingos muzikinės ekspresijos, atlikimo dinamikos, gilių bliuzinių šaknų nuo pirmų akordų užkariavo mano, tuo metu dar muzikine prasme nesubrendusios, tik intuityviai suvokiančios muziką, klausytojos širdį.
Man imponuoja, kad roko muzikos žanras turi be galo turtingą muzikinę paletę, kuri leidžia atskleisti bet kokį autoriaus bei atlikėjo sumanymą, nuotaiką – nuo lengvų, šiek tiek žaismingų, iki brutalių, kartais agresyvių ar giliai filosofinių variacijų.
– Kaip pasikeitė grupės „CORUS“ kryptis ir planai, kai Jūs prisijungėte prie kolektyvo?
– Be abejo, objektyviausiai į šį klausimą galės atsakyti mūsų klausytojai. Tikiuosi, kad mano prisijungimas prie jau susiformavusio vyriško kolektyvo suteiks grupes „CORUS“ kūrybai ne tik naujų atspalvių, susijusių su mano vokalo subtilybėmis, bet ir šiek tiek moteriško žavesio.
– Ką asmeniškai tikitės pasiekti su grupe „CORUS“?
– Tobulėti plačiąja to žodžio prasme. Esu dėkinga man suteiktai galimybei dirbti su talentingais muzikantais, dalintis sumanymais bei eksperimentuoti su bendraminčiais, tobulėti ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip žmogus, kuris prisideda prie muzikos kūrybos. Tai negali nežavėti.
Naująją „CORUS“ dainą „My Dreams“ galite išgirsti čia.
– Klausantis grupės kūrybos, negalima teigti, jog tai – tradicinis rokas. Ar Jums patinka eksperimentuoti?
– Esu giliai įsitikinusi, kad tik prastas menininkas stovi vietoje. Kiekvienas net klasikinės muzikos kūrinio atlikimas yra skirtingas.
Muzikai, kaip ir kiekvienai kitai meno rūšiai, būdinga ne statika, bet dinamika. Ką jau kalbėti apie roko muzika? Be eksperimentų ji bus tiesiog negyva.
Nesuvokiu, kaip žmogus, vieną dieną ir visam atidavęs širdį roko muzikai, gali nenorėti eksperimentuodamas pajusti ploniausius niuansus, kurie skiria, pavyzdžiui, alternatyvųjį roką nuo gotikinio roko, psichodelinį roką nuo progresyvaus roko, punk roką nuo post roko ir toliau iki begalybės. Roko muzikoje tikrai yra kur atsiskleisti!
– Ar lengva gan nemažame kolektyve priiminėti vieningus sprendimus?
– Liaudies išmintis byloja, kad „du teisininkai – trys nuomonės“. Manau, kad kalbant apie muzikantus, nuomonių skaičių drąsiai galima didinti. Net mažiausiame kolektyve, kuris nori sklandžiai siekti bendro tikslo, turi būti darna. Manau, „CORUS“ kolektyvas šios darnos nestokoja
– Ar grupė „CORUS“ turi svajonę?
– Kartais repeticijų metu pašaliniam žmogui stebint procesą iš šono gali pasirodyti, kad neabejotinai mūsų kolektyvo svajonė vieną gražią dieną grįžti į savo tikrąją tėviškę – Kentauro alfą...
Jei rimtai, visada norisi, kad tavo muzikinę viziją suprastų bei pamėgtų kuo daugiau klausytojų. Klausytojų dėmesys suteikia impulsą dirbti toliau, siekti, kad „tavo“ klausytojas nenusiviltų, o atvirkščiai, nustebtų, išgirdęs vykusį eksperimentą, išklausęs koncertą išeitų degančiomis akimis.
– Kokią žinią norėtumėte paskleisti savo klausytojams?
– Pagrindinė žinia – pagaliau atėjo tikras pavasaris! Jau šį penktadienį Kaune atidarome koncertinį pavasario sezoną! Labai laukiam visų mūsų pasirodymuose! „Let‘s rock!“
