Simpatijų Robertui Birchui ir jo įtakai šokių muzikoje neslepia ir didžiausios muzikos žvaigždės: „U2“ lyderis Bono, Davidas Bowie, Madonna bei daugelis kitų. Kaip ši grupė pakeitė muzikos pasaulį ir pateko į istoriją kalbamės su pačiu Robu Birchu, vos kelios dienos prieš jam atvykstant į Vilnių.
Kokie gyvenimo momentai tave suformavo tokį, su kokiu tavimi šiandien kalbuosi?
Kai remiksavome Madonnos kūrinį, ji pati mums paskambino ir noriai dalyvavo visame kūrybiniame procese – už tai ją turėčiau pagirti.
Be loginės sekos: tėvystė, pirmasis singlas, faktas, kad esu iškritęs iš medžio ir anksti netekau tėvo. Taip pat dainos: David Bowie „Ashes to Ashes“, „Public Enemy” –„Rebel Without a Pause“ ir „Sex Pistols” – „Pretty Vacant“.
Daug dalykų galvoje susidėliojo, kai 1985 m. išmokau plaukti ir 1992 m. Glazge gyvai atlikome singlą „Connected“.
Kaip manai, kodėl Didžiojoje Britanijoje yra didžiausia koncentracija gerai visame pasaulyje žinomų grupių ir atlikėjų?
Didžioji Britanija yra marga ir multikultūrinė sala. Kadangi tai sala, čia kaupiasi daug energijos, kuri į užsienį lengvai nenuteka. Ta energija gamina muziką. Ji užverda ir nori nenori burbuliuoja šioje intensyvioje britiškoje aplinkoje.
Tavo ryškiausias prisiminimas iš „Stereo MCs“ koncertų?
Visi prisiminimai jau seniai pasimetė pačioje muzikoje, todėl nieko nebeprisimenu, tik jaučiu, kad viskas buvo ir yra gerai.
Ar dar planuojate kokį nors albumą?
Taip, tačiau vėliau. Neseniai baigėme turą po Europą su naujuoju mūsų kūdikiu „Emperors Nightingale“. Reikia laiko atsigauti.
Jūs pradėjote groti ypatingu istoriniu periodu šokių muzikoje – viskas tada dar buvo šviežia. Papasakok apie tą laiką, juk tai istorija ir tu esi jos dalis.
„Stereo MCs“ su Nicku sukūrėme 1987 m. Tačiau daugelis nežino fakto, kad jį pažįstu nuo šešerių, mes gyvenome toje pačioje gatvėje ir kad mūsų gimtadieniai tą pačią dieną – birželio 11-ąją.
9-asis dešimtmetis Didžiojoje Britanijoje – neramus laikotarpis. Ypatingai klestėjo rasinė diskriminacija, neteisėti ir netgi brutalūs policininkų veiksmai. Dėl to kildavo daugybė riaušių. Panašiu metu Margaret Thatcher įvedė komunalinį mokestį. Nepasiturinčioms šeimoms jis smarkiai kirto per kišenę.
Ar pats dalyvaudavai to laikotarpio riaušėse už geresnį gyvenimą?
Esu dalyvavęs – nebegalėjome tverti to ekonominio ir bet kokio kito nesaugumo. Iš tikrųjų viena iš priežasčių, kodėl suklestėjo repo ir šokių muzikos kultūra ir yra ta, kad žmonės norėjo jaustis laimingi.
Tai taip jūs ir pradėjote linksminti tautą, o paskui ir visą pasaulį?
Iš dalies taip. Tai buvo laikas, kai Didžiojoje Britanijoje vyko daugybė eksperimentų muzikoje. Repas ir house muzika tuo metu dar buvo naujiena ir neturėjo jokių standartų ar taisyklių. Muzikos kūrėjai be baimės peržengdavo visas įmanomas ribas. Taip vėliau atsirado naujesni muzikos žanrai: drum&bass, dubstep, techno, electro indie, rave ir netgi pop muzika.
Kokia tavo nuomonė apie dabartinę situaciją muzikoje?
Žinoma, kad ir dabar yra sukuriama daug puikios muzikos. Gerbiu muzikantus, kurie sugeba konkuruoti šioje kur kas aršesnėje ir išsiplėtusioje rinkoje. Dabartinę situaciją galėčiau sulyginti su autostrada: jei stovi šalikelėje – matai viską pagreitintai ir neryškiai. Kad pajaustum ir suprastum, reikia varyti kartu.
Kada ir kaip susitikai Afrika Baby Bam iš „Jungle Brothers“. Jis su Tavimi atvyksta net į Vilnių?
Oi, susipažinome labai seniai – 1987 m. Rytiniame Londone. Jis atėjo pas mus į studiją.
Kieno rankos paspaudimas tau įsminė labiausiai?
Manau, kad tokio vyruko, kuriam mūsų muzika padėjo pereiti per labai sudėtingą gyvenimo etapą. Tada supratau, kad „Stereo MCs“ savy turi galios.
Anksčiau tavo gyvenimas išties buvo audringas ir nenuspėjamas, koks jis dabar?
Rytais pažadinu vaikus, kartu valgome pusryčius, nuvežu juos į mokyklą, einu paplaukioti, išgeriu arbatos, surūkau cigaretę, keliauju į studiją, po to vakarieniauju, skiriu valandą elektroniniams laiškams atsakyti, paskaitau knygą ir einu miegoti.
„Stereo MCs“ remiksavo daug puikių atlikėjų – ar yra tekę su jais pabendrauti asmeniškai?
Taip. Kai remiksavome Madonnos kūrinį, ji pati mums paskambino ir noriai dalyvavo visame kūrybiniame procese – už tai ją turėčiau pagirti. Pamenu, kai visi studijoje sėdėjome ir laukėme Madonnos skambučio. Kai pradėjo skambėti telefonas, niekas nenorėjo jo pakelti (gal bijojo), taigi tai teko padaryti man.
Pasakyk pabaigai ką nors įdomaus, ko dar nesakei žurnalistam.
„Stereo MCs“ su Nicku sukūrėme 1987 m. Tačiau daugelis nežino fakto, kad jį pažįstu nuo šešerių, mes gyvenome toje pačioje gatvėje ir kad mūsų gimtadieniai tą pačią dieną – birželio 11-ąją.
 |
| Organizatorių nuotr./Stereo MCs |
