„Garsiausi devynių dešimtmečių lietuviški šlageriai, su kuriais augome mes ar mūsų seneliai, su kuriais atgimė Lietuva ir kurie šiandien suburia pilnas sales, skambėjo naujai! Jie – mūsų istorija ir mūsų tapatybės dalis. Visi jie skambėjo ir skamba nacionalinio radijo bangomis“, – sakė LRT televizijos vyriausioji režisierė Asta Einikytė.
Susirinkusieji į šventę buvo nustebinti grandiozinio dydžio scenos, „dekoruotos“ didžiuliais vaizdo ekranais, sukuriančiais tai radijo istorijos metraščio vaizdą, tai nukeliančiais visus į rūmus, tampančiais penkline ar kitu užburiančiu vaizdu.
Šventės vairas patikėtas trims vedėjams – LRT radijo laidų vedėjui Dariui Užkuraičiui, Živilei Kropaitei ir Aistei Plaipaitei.
Iškilmingą koncertą pradėjo maestro Virgilijus Noreika, atlikęs kūrinį „Ei, mielieji draugai“. Jį scenoje pasitiko Kauno bigbendas, LRT radijo ritmo grupė, Kauno valstybinis choras ir dirigentas Vytautas Lukočius.
Po ypatingą atmosferą sukūrusio pasirodymo prisiminti du iškilūs lietuviai, šįmet, kaip ir radijas, švenčiantys savo devyniasdešimtmetį. Tai – radijo karaliene vadinama legendinė diktorė Undinė Nasvytytė ir šalies Prezidentas Valdas Adamkus.
„Lietuvą ne tik informavote, bet ir formavote“, – tvirtino 5 mėnesiais už pirmąjį lietuvišką radijo stotį jaunesnis Jo Ekselencija.
Išsyk po iškilmingo sveikinimo pradėta muzikinė ir istorinė kelionė, apžvelgusi devynis Lietuvos radijo gyvavimo dešimtmečius. 1926-ųjų birželio 12 dieną iš Kaune, Vaižganto g. esančio pastato pasigirdo šaukiniai: „Alio alio, Lietuvos radijas, Kaunas“. Tai buvo transliacijų eros pradžia Lietuvoje. Pirmąkart lietuviškai prabilęs radijas tada turėjo 323 registruotus abonentus. Pirmosios radijo transliacijos metu siųsti linkėjimai, apžvelgti orai, kalbėta keliomis kalbomis, tarp jų ir esperanto.
Apžvelgti pirmuosius keturiasdešimt radijo metų patikėta Sabinai Martinaitytei, Edvardui Kaniavai, Vladimirui Prudnikovui, Virgilijui Noreikai, Žilvinui Žvaguliui, Egidijui Sipavičiui, „Thundertale“, Veronikai Povilionienei ir kitiems.
Kaip penktojo ir šeštojo radijo veiklos dešimtmečio pažiba prisimintas Vitalijus Pauliukas ir jo atliekamas kūrinys „Raganų puota“. Taip pat Laima Žemaitytė, Simonas Donskovas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Antanas Čapas. Legendinio ansamblio „Nerija“ atlikėjų dainos – „Pašauki mane“, „Ne, nereikia ašarų“ ir kitos publiką itin išjudino ir tapo gausių aplodismentų priežastimi.
Klasikinės muzikos atstove šiuo laikotarpiu tapo Nomeda Kazlaus, scenoje ne tik dainavusi, bet ir plojusi publikai bei elegantiškai pašokusi.
Tuomet atėjo dainų konkurso „Vilniaus bokštai“ laikotarpis. Irena Ašakaitė prisiminta kaip dainininkė, kuri pirmoji Lietuvoje iš merginų atlikėjų į sceną atsinešė gitarą ir smuiką bei ėmė dainuoti kantri stiliaus muziką. Kartu su ja į sceną „Žalgirio“ arenoje užlipo ir kiti „Vilniaus bokštų“ laureatai – Valdemeras Frankonis, Viktoras Malinauskas, Birutė Petrikytė.
Auštant 1990-iems radijo eteryje karaliavo laida, skirta išrinkti klausytojų mėgstamiausiems kūriniams. Iki to laiko gerbėjų palaikomiausios dainos titulas buvo tekęs 46-ias savaites „topų“ viršūnėje įsitaisiusi „Rondo“ daina „Tau“, kurią iš klausomiausių kūrinių viršūnės išstūmė Eurikos Masytės daina „Laisvė“. Ją šįkart atlikti patikėta Jurgai Šeduikytei.
Publikos ovacijų sulaukė Algirdo Kaušpėdo „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“, grupės „Rondo“ ir „Božolė“ choro „Aukštumos“, Žilvino Žvagulio „Liūtas“, Ovidijaus Vyšniausko „Išdalinau savo liūdesį“, Vytauto Šiškausko „Mūsų kaimas“.
Paskutiniojo dešimtmečio ambasadoriais tapo Ona Kolobovaitė, grupė ŽAS, Povilas Meškėla, Andrius Mamontovas, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Mantas Jankavičius, grupė „Skamp“.
Pustrečios valandos trukusį koncertą vainikavo bendra klasikos atlikėjų sudainuota daina „Pakelkim taurę linksmybių“. Į sceną pažirus konfeti, maestro V.Noreika neatsilaikė šventiniam jauduliui ir, kartu su visais stebėjusiais jubiliejinį dainų maratoną, sugiedojo „Ilgiausių metų“.