M.Nox ankstyvasis gyvenimas buvo toli nuo muzikos industrijai būdingo blizgesio ir spindesio. Užaugintas darbščių tėvų, kurie jam įdiegė atkaklumo ir pasiaukojimo vertybes, M.Nox nuo mažens mylėjo muziką. Visgi jo kelias toli gražu nebuvo lengvas. Vaikinas susidūrė su kliūtimis, kurios būtų atbaidžiusios daugelį – nuo pastangų sudurti galą su galu siekiant muzikinės karjeros iki pramonės profesionalų atmetimo ir kritikos.
„Šiandien tie patys žmonės siūlo man didžiausius kontraktus ir savo paslaugas, nors kadaise man jie pasakė, jog mano muzika nėra verta net kainos, kurią jie sumokėtų už sumuštinį. Tai buvo lūžis privertęs mane jiems įrodyti, kad aš galiu. Dabar tie žmonės nori būti mano draugais, tačiau jau per vėlu“, – prisiminimais dalinasi M.Nox.
Tačiau per visa tai Nox‘as išliko tvirtai pasiryžęs siekti sėkmės, įkvėpimo semdamasis iš savo šeimos ir jos nepaliaujamos paramos.
„Aš niekada nebuvau tas, kuris gavo viską ant auksinės lėkštutės. Kiekvieną kartą, kad galėčiau dainuoti prieš didžiules auditorijas turėjau kovoti, tačiau nesiskundžiu. Tą daryti išmokau labai gerai, visa kritika ir nepasitikėjimas, mane užaugino kaip žmogų, kaip muzikantą“, – sako M.Nox.
Atlikėjas sako, kad svarbiausia žinoti, ko nori ir neklausyti, ką sako kiti.
„Jaunam žmogui, pradedančiam muzikantui yra labai svarbu suprasti, kad ne visi nori, jog tau pasisektų. Aš patyriau ne vieną išdavystę, ne vienas draugas, kurį laikiau tikru draugu ne vienerius metus man pradėjus kopti karjeros laiptais aukštyn, pasinaudojo manim, tas tikrai skaudina. Tą galima išgirsti ir mano muzikoje. Aš rašau apie tai, ką jaučiu, koks tuo metu esu, ką patyriau. Kiekvienas muziką išgyvename skirtingai, bet aš noriu per muziką papasakoti, kad ne viskas rožėmis klota, bet kartu ir paskatinti nenuleisti rankų“, – sako atlikėjas.
Muzikantas prieš kelerius metus neteko jam pačio brangiausio žmogaus, senelio, kuris buvo jo atrama, didžiausias palaikytojas ir motyvacija. M.Nox‘o neatskiriama įvaizdžio dalis – tamsūs akiniai. Atlikėjas atskleidžia, kad taip pagerbia paskutinį senelio išlikusį prisiminimą.
„Mano senelis buvo daugiau nei tik figūra mano gyvenime; jis buvo mano kelrodė žvaigždė, mokytojas ir didžiausias gerbėjas. Jo aistra muzikai įžiebė manyje liepsną, kuri su kiekvienu mano akordu dega vis ryškiau. Nors jis nebegali vaikščioti šalia manęs, jo dvasia skamba kiekvienoje mano grojamoje natoje, mano sieloje, tai amžina meilės ir atminimo simfonija.
Nešioti akinius, kurie yra paskutinis jo atvaizdas, yra daugiau nei mados reikalas – tai duoklė žmogui, kuris suformavo mane tokį muzikantą, koks esu šiandien. Su kiekvienu šviesos mirksniu pro akinius jaučiu jo buvimą, nepalaužiamą palaikymą ir begalinę meilę. Stovėdamas scenoje, žinau, kad jis stebi iš viršaus, o jo šypsena tokia pat ryški, kaip ir prožektoriaus šviesa, kuri dabar šviečia man. Jo atminimas gyvuoja kiekvienoje dainoje, kiekviename posme ir kiekviename mano širdies dūžyje“, – atvirauja M.Nox.
Pramonėje, kurioje įvaizdis dažnai vertinamas labiau nei autentiškumas, M.Nox noras būti pažeidžiamam ir atvirai papasakoti apie savo patirtį yra stiprus priminimas, kad už kiekvieno atlikėjo slypi istorija, kuri laukia, kol bus papasakota. Toliau keldamas bangas muzikos pasaulyje, M.Nox‘as siekia išlikti ištikimas sau bei pakylėti kitus, kurie galbūt patys keliauja per gyvenimo iššūkius. Dainininkas, kuris jau šią vasarą ruošiasi išleisti savo naują muzikinį albumą sako, kad daug jo išgyvenimų nugulė ir naujose dainose, tačiau kiekvienas ten galės rasti save ir kurti savo istoriją.
