„Dažniausiai viskas prasideda netikėtai… Santa Juknaitė padeklamavo savo kūrybos eilėraštį, kuris mane labai palietė. Man jis taip patiko, kad net paprašiau padeklamuoti dar kartą. Santa šį eilėraštį, parašytą senokai, tapatina su pačia savimi. „Lynoja“ nėra kūrinys apie lietų. Šis eilėraštis yra apie tai, ką išgyveni ir jauti. Tai eilėraštis tau apie tave patį. Kai esi vienas, kai lieki pats su savimi, tik sau. Apie vidinį chaosą ir vidinę ramybę, apie pilnatvę būti ir jausti“, – pasakojo M.Grabštaitė.
Eilėraštis, po to, kai jį išgirdo pirmą kartą, anot dainininkės, vis sukosi galvoje.
„Ir aš mintyse iš jo ėmiau kurti dainą. Paprašiau Santos, kad atsiųstų man tekstą ir tą patį vakarą sukūriau melodiją pirmajam jo stulpeliui. Padainavau, nufilmavau ir įkėliau į „Instagram story“. Sulaukiau nemažai gražių atsiliepimų ir klausimų, kada išleisiu šį kūrinį“, – pasakojo M.Grabštaitė.
Tačiau tam, kad idėja būtų realizuota, prireikė daugiau nei metų. Dainininkė neslėpė – ji prasmingos dainos paversti realybe negalėjo tol, kol pati visko, kas tekste rašoma, neišgyveno ir neišjautė.
„Nemažai mąsčiau, ką kaip daryti, kol nusprendžiau, kad tikrai turiu atlikti šitą dainą! Dvejojau, nes kūrinys mane labai liečia emociškai, o dalintis savo vidiniu pasauliu visgi nėra taip lengva. Užtrunka, kol sužinai, kas esi, kas tavo viduje ir ką nori per savo muziką nori pasakyti kitiems“, – sakė pašnekovė.
Galutinį dainos variantą jai padėjo išpildyti Artiomas Penkevičius ir Edgaras Koldaras.
Tuomet, kai dainoje buvo sudėlioti visi reikiami taškai, M.Grabštaitė nedvejojo – jos premjera turi įvykti tik kartu su vaizdo klipu.
„Labai norėjau, kad pati Santa jame ir filmuotųsi. Ji sutiko ir pasiūlė, scenarijaus realizavimą patikėti Gabrielei Globytei, nes manė, kad ji geriausiai išjaustų kūrinį ir išpildytų sumanymą“, – dėstė atlikėja.
G.Globytei šis kūrinys asociavosi su gyvybe, su moters vidiniu pasauliu bei chaosu, kurį ji slepia savo viduje. Būtent iš jo, pasak režisierės, ta gyvybė ir gimsta.
„Ji puikiai vizualiai apipavidalino tai, kaip mes trys interpretavom šį kūrinį. Gabrielė sugalvojo mus pateikti dviejuose ekranuose, kur abiejuose būtų gyvybės simboliai – vanduo ir augalija, o tarp jų mes – gyvybės kūrėjos. Visų mūsų trijų išgyvenimai susidėjo į tai, ką jūs dabar matote ir girdite“, – sakė M.Grabštaitė.