Išskirtinai turiningai 2015-uosius leidžianti vokalistė pastaruoju metu itin pamėgo Kauno publiką. Apie ją, mėgstamą muziką, kūrybos ypatumus ir gyvenimą Lietuvoje M. Linkytė papasakojo specialiame interviu, kurio pabaigoje pabrėžė itin laukianti penktadienio koncerto.
Esi dirbusi su įvairiais prodiuseriais. Ar nuolat ieškai geriausio, ar tiesiog eksperimentuoji su tuo, ką kiekvienas jų gali pasiūlyti? Ką turi daryt ir ko nedaryti idealus muzikos prodiuseris?
Manau, jog rasti žmogų, kuris tave visiškai suprastų ir išgirstų muzikoje, yra didelė laimė. Tuomet labai lengva dirbti kartu, nes muzika, kurią kuriate, visiškai atitinka jūsų abiejų – atlikėjo ir prodiuserio – vizijas.
Taip, esu dirbusi su keliais Lietuvos prodiuseriais. Vieni jų kūrė dainas nuo pradžios iki pabaigos, o dirbdama su kitais buvau laiminga galėdama prisidėti prie kūrybinio proceso. Noriu vystyti savo galimybes kurti – galbūt kažkada galėsiu pasigirti tuo, jog pati sukūriau dainą nuo A iki Z.
To, ką turi arba ko neturi daryti prodiuseris, tiksliai įvardinti negaliu. Reikia tiesiog klausyti vienas kito, kalbėti, muzikuoti kartu. Juk tame, jog nereikia taisyklių ir nėra ribų, ir yra muzikos žavesys. Gali elgtis ir kurti taip, kaip jauti.
Ar įmanoma Lietuvoje išgyventi iš muzikos, liekant ištikimam sau ir nespekuliuojant įvaizdžiu bei žiniasklaidos palaikomais skandalais?
Esant scenoje reikia visko, bet kuo didesnis talentas, tuo mažiau aptarinėjama suknelė. O skandalai... Kartais žmonės juos kuria patys, bet talentą matuojame pasiekimais, ir jei didžiausias jų – tai, kad tavo vestuves transliavo tiesiogiai, vadinasi, esi pakankamai talentingas dėmesio į save atkreipime. Džiaugiuosi, kad mano pasiekimai – šiek tiek kitokio pobūdžio.
Žmonės pradeda atskirti muziką, kuri yra ilgaamžė, neša žinutę. Kai turi tokių gerbėjų, žinai, kad jie – amžini. Labai tikiuosi, kad bėgant laikui augs ir mano gerbėjų ratas, ir muzika. Kartu su jais – ir mano asmenybė.
Kai daugelis muzikantų šneka apie problemas ir iššūkius, kylančius siekiant karjeros mūsų šalyje, norėtume paklausti – o kokie gyvenimo ir kūrybos Lietuvoje privalumai?
Privalumai.., Na, manau, kad tai, jog visi vieni kitus pažįsta, yra tikrai didelis pliusas. Kai tau reikia kokios nors pagalbos, gali greitai jos sulaukti. Musu šalis yra maža, todėl jei esi išskirtinis, talentingas, nebus sunku tapti pastebėtam. Nėra tokios didelės konkurencijos.
Man gera gyventi Lietuvoje. Visada yra lengviau skųstis, ir tikiu, kad visiems būna sunku, bet aš didžiuojuosi, jog esu lietuvė.
Ar tavo planuose yra užsienio rinka, tarptautiniai festivaliai, koncertiniai turai?
Be abejonės, turiu įvairiausių planų. Gal šiuo metu juos derėtų vadinti svajonėmis, bet tikiu, kad turėsiu pakankamai užsispyrimo jas realizuoti.
Kurie vokalistai – nebūtinai Lietuvos – tave žavi? Kokios būtent balso savybės jaudina labiausiai? Ar klausydama mėgstamų kūrinių mokaisi, analizuoji, ar tiesiog atsipalaiduoji?
Mano klausoma muzika yra labai įvairi. Mėgstu ir Beyonce, ir „Coldplay“ ir Ella Fitzgerald – dainininkų, kurie mane kažkuo žavi, sąrašas yra labai ilgas. Iš kiekvieno, rodos, randu ko pasimokyti. Bet, greta balso galimybių, turi girdėtis ir žmogaus siela. Yra atlikėjų, kurie dainuoja visiškai paprastai, bet tu tiesiog jauti visą tą energiją, emocijas, kurias jie spinduliuoja dainuodami.
Neretai kokybiškos, smagios dainos virsta kino ar reklamų garso takeliais. Kokį produktą ar paslaugą, manai, galėtų reklamuoti tavo kūryba? O kokio žanro filme norėtum, kad skambėtų tavo kūriniai?
Susimąsčiau... Galbūt norėčiau, kad mano dainos butu naudojamos reklamoms tokiu produktų ar projektų, kurie gelbėtų, padėtų žmonėms, gyvūnams – net nesvarbu, kam, tiesiog atliktų pagalbos funkciją.
O dėl filmo... Norėčiau, kad tai būtu filmas, kurį pamatę žmonės susimąstytų, turėtų apie ką pagalvoti, galbūt istorija juos net inspiruotų kažkuo pasikeisti.
Neseniai savo koncerte nemokamai apsilankyti visas Monikas pakvietė Vidas Bareikis. Gal teko susivilioti šiuo pasiūlymu?
Deja, nežinojau apie tokia privilegiją. Manau, būčiau ja pasinaudojusi!
Kaune paskutinįkart koncertavai rugsėjį. Ką manai apie šio miesto publiką – ar ji tikrai nuoširdesnė, nei sostinėje, kaip daug kas kalba?
Kauniečiai tikrai pasižymi išskirtine savybe parodyti savo meilę tiems, kurie su jais dalinasi muzika. Dėl to esu labai laiminga – kaskart gera grįžti į Kauną. Nenoriu skirstyti savo gerbėjų pagal tai, iš kokio miesto jie yra – man vienodai svarbūs visi klausytojai. Visgi tikiu, kad mano ir kauniečių simpatijos yra abipusės. Labai laukiu koncerto.
Kurias Kauno vietas išskirtum kaip sau mieliausias – gatvės, muziejai, kavinės..?
Dažnai čia nesilankau, bet kaskart gera grįžti į Kauno senamiestį.
