Koncerto programoje – patys populiariausi ir publikos labiausiai laukiami Philipo Glasso kūriniai, atnešę kūrėjui pasaulinę šlovę. Tai muzika iš kultinėmis tapusių operų „Einstein on the Beach“ („Einšteinas paplūdimyje“), „The Photographer“ („Fotografas“) ir kino filmo „Koyaanisqatsi“ („Gyvenimas be pusiausvyros“), kūriniai iš albumo „Glassworks“ bei ciklo „Music in Twelve Parts“ („Dvylikos dalių muzika“) ir kt.
Philipo Glasso koncertu „Vilniaus festivaliai“ tęsia „Metų koncertų“ seriją – pastaraisiais metais šioje serijoje didžiulio pasisekimo sulaukė pasaulinio garso atlikėjų koncertai Vilniuje, kuriuose pasirodė neprilygstamas vokalo burtininkas Bobby McFerrinas, originalioji JAV atlikėja ir kūrėja Laurie Anderson, legendinė džiazo žvaigždė Janas Garbarekas ir kt.
Philipas Glassas – itin savitas kūrėjas, išgarsėjęs kaip vienas ryškiausių Amerikos muzikos minimalistų, nors jis pats savo muzikos nelaiko minimalistine ir ją vadina „teatro muzika“. Glassas bendradarbiavo su daugeliu žymių menininkų ir atlikėjų – pradedant bene garsiausiu pasaulyje klasikinės indų muzikos atlikėju Ravi Shankaru (kurį Glassas „atrado“ dar tuomet, kai Shankaras nebuvo jokia pasaulio įžymybė) ir baigiant Vakarų didžiosios scenos „trubadūrais“: Leonardu Cohenu, Davidu Bowie, Brianu Eno, Micku Jaggeriu, Laurie Anderson ir daugeliu kitų. Ką jau kalbėti apie kultinį teatro režisierių ir vaizdo menininką Robertą Wilsoną, su kuriuo Glassas 1976 m. sukūrė operą „Einšteinas paplūdimyje“. Ši opera drauge su jo „Dvylikos dalių muzika“ (1971–1974), kurią Glassas ir jo ansamblis iki šiol atlieka koncertuose su neblėstančiu pasisekimu, tapo kertiniais to laikotarpio „tektotinio muzikos poslinkio“ taškais, susiejusiais modernią muziką ir art roką.
Magiškas Glasso muzikos skambesys, suvienijęs indų muzikos meditatyvumą, amerikietiškojo art roko įtaigą bei Europos klasikinės tradicijos intelektualumą beveik prieš pusę amžiaus įvykdė tikrą revoliuciją meno ir muzikos pasauliuose abipus Atlanto. Ir iki šiol Glasso muzika žavi visų kontinentų klausytojus savo įtraukiančia magiškų pasikartojimų galia.
Ištikimi Glasso bendražygiai yra „The Philip Glass Ensemble“ nariai. Šis 1969 m. Glasso įkurtas ansamblis buvo ir tebėra daugelio jo kūrinių pirmasis atlikėjas, iki šiol dalyvauja atliekant „Enšteiną paplūdimyje“ (pvz., šių metų sausį Paryžiaus „Chatelet“ teatre), muzikos teatro projektus „Hydrogen Jukebox“ („Vandenilio muzikinis automatas“), „1000 Airplanes on the Roof“ („Tūkstantis lėktuvių ant stogo“), „La Belle et la Bête“ („Gražuolė ir pabaisa“) ir kt. Paradoksas, tačiau kai 1976 m. Glasso „Einšteinas paplūdimyje“ buvo rodomas prestižinėje Niujorko Metropolitano operoje, pats kompozitorius dirbo... taksistu, kad uždirbtų pakankamai lėšų išlaikyti šį ansamblį.
Iš pradžių „The Philip Glass Ensemble“ buvo tampriai susijęs su vizualiųjų menų terpe Niujorko menininkų pamėgtame SoHo rajone – pirmeji koncertai dažniau vykdavo meno galerijose ir menininkų „loftuose“ nei koncertų salėse. Tačiau ilgainiui ansamblis, kuriame pats Glassas groja klavišiniais, pelnė pasaulinę šlovę ir šiuo metu kviečiamas koncertuoti prestižiškiausiose koncertų salėse bei festivaliuose. Vis dėlto nepriklausoma laikysena visada pasižymėjusiam Philipui Glassui, regis, iki šiol nėra itin svarbu, ar koncertuoti ant girgždančių „lofto“ lentų, ar rampos šviesų nutviekstoje Metropolitano operoje. Mat Glassas teigia visada darantis tik tai, kas jam patinka.
