„Nouvelle Vague“ koncertas skambės Vilniuje, renginių salėje „Compensa“. Tai bus trečiasis stilingųjų prancūzų šou sostinėje – pirmąkart jie čia koncertavo 2009-aisiais, dar kartą užsukę ir 2013-aisiais.
Lietuvoje ši grupė geriausiai žinoma lengvo avangardo mėgėjams. Anot grupės įkūrėjų, „Nouvelle Vague“ – tai intymūs lounge, bossa novos ir new wave stilių santykiai. Menininkai tiesiog ima savo mėgstamas kompozicijas, apnuogina jas iki pat gelmių ir „aprengia“ pagal savo skonį.
Ir jau bemaž 15 metų „Nouvelle Vague“ muzikos pasaulyje sėkmingai klesti. Apie tą klestėjimą, muziką, santykius ir laukiančią viešnagę Vilniuje, 15min ir pasikalbėjo su Olivier Libaux.
Balandį vėl atvykstate į Lietuvą. Su kokiais lūkesčiais?
Labai džiaugiamės, kad vėl galėsime koncertuoti Vilniuje. Ypač džiugu, kad šįkart galėsime parodyti savo naująjį šou. Žadame atlikti daug dainų iš naujausio albumo, taip pat, aišku, tuos kūrinius, kuriuos mūsų publika jau gerai žino. Šis šou bus naujoviškas ir, mano nuomone, labai geras. Taigi lūkestis toks: kad tik visiems patiktų.
Tai bus trečias kartas Vilniuje – „Nouvelle Vague“ čia koncertavo ir 2009, ir 2013-aisiais. Ar prisimenate tuos apsilankymus čia?
Pačiam man tai bus antras koncertas Lietuvoje. Kai grupė koncertavo 2013-aisiais, manęs kartu nebuvo, - tik 2009-aisiais... Tačiau tą koncertą prisimenu puikiai. Galiu pasakyti, kad jis buvo per trumpas. Manau, ir publikai taip pasirodė. Juk mes jaučiame, kada jie nori daugiau...
Kalbant apie pačią viešnagę, labai apmaudu, bet kai keliaujame koncertuoti, iš esmės nė nepamatome tų vietų, kurias aplankome. Nėra laiko apžiūrėti miesto. Po koncerto iškart išvykstame į kitą miestą, dažniausiai – net šalį... Dabar, tikiuosi, apžiūrėti Vilnių pavyks. Anksčiau mačiau šiek tiek šio miesto, tačiau labai skubėdamas.
Gal dabar čia pasiliksite ilgesniam laikui?
Deja, ir vėl ne. Mūsų koncertinis turas kruopščiai suplanuotas, jau dabar žinau, kad iškart keliausime toliau. Bet įvertinus, kad čia vis sugrįžtame, gal padarysime tradiciją Vilnių aplankyti kasmet?
Prieš koncertus garsūs atlikėjai turi progą pasinaudoti padėtimi ir pasilepinti – įteikti savo „pageidavimų sąrašą“... Ar jūs tokį turite? Kas jame?
Tiesą sakant, apie jokius pageidavimų sąrašus mes nelabai galvojame. Tokie dalykai tiesiog ne mums... Taip, šioks toks sąrašas, ko mums reikės, yra, tačiau jis tradicinis – lazdos tikrai neperlenkiame. Tame sąraše – elementarūs dalykai: prašome, kad užkulisiuose būtų kokybiško vyno, maisto, gaiviųjų gėrimų.
Žadate kitonišką pasirodymą. Ką turite omenyje?
Šįkart parodysime tai, ko anksčiau nebuvo: publika išgirs keturias mūsų pačių kūrybos dainas. Tai jau turėtų sudominti. Mūsų gerbėjai žino, kad iš tiesų mes perdainuojame kitų kūrinius, o dabar – štai, pačių darbas. Mano nuomone, mūsų sukurtos dainos – labai geros. Šį turą pradėjome spalį: jau koncertavome Australijoje, Europos šalyse. Galiu patikinti: žmonėms patiko.
„Nouvelle Vague“ koncertuose svarbi ne tik muzika, bet ir šou – kuriate savotiškus spektaklius. Ar bus spektaklis šįkart?
Galite tikėtis gražios dainininkės su gražiu balsu, dar – įdomių sprendimų, įvykių scenoje.
Esate iš Prancūzijos – šalies, kurios gyventojai garsėja savo stiliumi, elegancija, kurią garsina menas, mada, virtuvė. O kaip dėl muzikos? Kokia yra prancūziška muzika?
Man labiau patinka senesnė prancūziška muzika. Ta prancūziška scena, kurioje stovėjo estrados virtuozai, tikri menininkai. Nenoriu nuvertinti – šiuolaikinė prancūziška muzika yra gera. Tačiau manau, kad ji nebėra tokia kokybiška, kokia buvo. Sakyčiau, žemesnio lygio. Žinoma, tai tik mano nuomonė, ji labai subjektyvi.
Vienas iš būdų plačiai pristatyti savo šalyje populiarią muziką – „Eurovizija“. Lietuvoje šis konkursas ypač mėgstamas. O Prancūzijoje?
Tiesą sakant, šį šou pas mus žiūri labai daug žmonių. Bet didžiajai daugumai tai – proga pasilinksminti. Neslėpsiu: dažniausiai mes iš „Eurovizijos“ juokiamės. Atsiprašau, kaltas! Kas ten juokingo? Žinote, kartais ten dalyvauja tokios keistos grupės... Kartais tie atlikėjai tokie originalūs... Atsiprašau, aš tikrai nenoriu nieko įžeisti.
Patys scenoje stovite jau beveik 15 metų. Koks tas raktas į sėkmę? Anaiptol ne visi muzikantai gali pasigirti tiek trunkančia karjera.
Mūsų sėkmės paslaptis – mūsų muzika. Pirmąjį albumą išleidome 2004-aisiais, jis iškart tapo sėkmingu. Tačiau šiais laikais sulaukti tokios sėkmės, kaip mes tada, yra daug sunkiau, sutinku. Ypač jauniems, mažai patirties turintiems atlikėjams. Visgi manau, kad svarbiausia kiekvienam muzikantui ir turėtų būti muzika. Jis turi stengtis kurti, stengtis kuo geriau pasirodyti. Vyraujant tokiai konkurencijai, būtent pasirodymas turi būti labai išskirtinis, įsimintinas, geras.
Vis dėlto kai grupėje narių netrūksta, o „Nouvelle Vague“ sudėtyje jų tikrai nemažai, rasti bendrą poziciją kartais gali būti sunku. Spėju, kartais pasipykstate...
Būna, pasitaiko. Tai natūralu, kai drauge esi 13 metų... Buvo ir gerų, ir sudėtingų momentų. Tai žmogiška. Muzikos grupė – kaip maža šeima: juk mes visada kartu. Tačiau sakyčiau, kad visi iki vieno esame profesionalai, todėl stengiamės, kad darbui netrukdytų asmeniškumai. Esame laimingi, kad galime kartu koncertuoti, keliauti. Kai kažkam būna bloga nuotaika, visada raginu prisiminti, kokius gerus gyvenimus mes gyvename. Tik ta bloga nuotaika mus apninka retai... Bet jos gyvenime neišvengsi: juk kartais nepasiseka, kartais įvyksta nusivylimai, kartais palieka vaikinai...
Kadangi grojate kitaip, ir gerbėjai jūsų, matyt, kitokie. Kokie?
Jie labai draugiški ir atviri. Žinote, muzika vienija... Mūsų koncertai skiriasi nuo roko koncertų. Pas mus visi ateina pasipuošę, elegantiški, vyrauja tam tikra atmosfera. Apie gerbėjus turime daug istorijų. Pavyzdžiui, prisimenu, kaip 2006-aisiais koncertavome Olandijoje, ir po pasirodymo susitikome tokią porą. Jie man padėkojo už tai, ką darome, nes susipažino būtent per mūsų koncertą. Vėliau tą pačią porą sutikau koncerte kažkurioje kitoje šalyje. Žinote, kas įvyko? Jie priėjo prie manęs ir parodė nuotrauką, kurioje – jų pirmagimis. Taip, tie žmonės susituokė ir susilaukė vaiko!
Galėjo pasinaudoti proga ir paprašyti tapti krikštatėviu...
Ir paprašė! Bet atsisakiau – o kaip galėčiau? Gyvenu toli, iš esmės, nesėsliai, taigi negalėčiau tinkamai atlikti savo pareigų. O šiaip... Jūs nė nepatikėtumėte, kiek tokių istorijų nutinka.
Iš to, ką pasakojate, atrodo, kad su gerbėjais bendraujate betarpiškai.
Stengiamės. Paprasčiausia juos pasiekti per socialinius tinklus. Taip, atsakome į visas žinutes, kurias gauname per „Facebook“. Bendrauti stengiamės ir gyvai. Pavyzdžiui, po koncertų skiriame jiems laiko – pasišnekame, kartais kartu išgeriame kokį gėrimą. Smagu bendrauti su žmonėmis. Kiekvienoje šalyje jie tokie skirtingi... Pastaruoju metu daug koncertuojame Turkijoje. Šnekamės su vietos gyventojais: jie atvirai sako, kaip jaučiasi, kai šalyje vyrauja tokia politinė situacija. Kartais sunku klausytis jų minčių, liūdna.
Beveik 15 metų scenoje jau praleista. Kokie dabar tikslai?
Noriu koncertuoti iki gyvenimo galo. Nemeluoju. Būti namuose man nuobodu. O groti, stovėti scenoje – gyvenimas. Man to jausmo niekada nebus gana. Kol esu gyvas, tol grosiu.
