„Šventė, deja, neprasideda tiesiog atėjus šventės datai. Kad pajustume šventę, ją reikia kurti. O kuriame šventę dažniausiai dalykais, kurių kasdieniame gyvenime būna reta. Kažkada tai buvo balta mišrainė, bet dabar jos apstu mūsų kasdienybėje ir šventės ji nebekuria. O štai orkestrų mūsų kasdienybėje mažai, būtent todėl ir renkamės paskutinį metų vakarą praleisti su kameriniu orkestru, o ne su balta mišraine“, – mintimis dalinasi „Liūdnų slibinų“ narys Vaidas Kublinskas.
Šventiniame koncerte, kuris vyks gruodžio 31 dieną VDU didžiojoje salėje Kaune, ryškiausios „Liūdnų slibinų“ dainos skambės pritariant styginių orkestrui. Dviejų dalių koncertinėje programoje susitinka „slibiniškasis“ šou su klasikinės muzikos tradicija. Kartą metuose Dominykas Vaitiekūnas bando sudiriguoti pulkui orkestrantų, Aistė Lasytė scenoje sulaukia moteriško užnugario, rimtasis grupės narys Vaidas Kublinskas leidžia sau daugiau šypsotis. O vienintelis profesionalus kamerinis orkestras Kauno mieste, nepaisydamas akademinių normų, leidžiasi į teatrališką improvizaciją.
„Mūsų orkestras visuomet yra atviras įvairiems muzikiniams žanrams ir skirtingiems jų deriniams. Kai pirmą kartą rengėme koncertą su „Liūdnais slibinais“, tai atrodė nemaža avantiūra. Tikrai ne kasdien grojame tokius kūrinius, kaip „Ralio karvytis“, „Pieno fabrikėlis“ ar orkestro moterų pamiltą „Jeigu aš būčiau vyras“. Tačiau dirbti su šia komanda yra itin smagu ir paprasta, todėl mums nebekyla dvejonių, su kuo įamžinti prabėgusius metus. Orkestro narius kaskart džiugina grupės profesionalumas ir atsakingas požiūris į bendrą darbą. Šis renginys mums visiems tampa švente“, – teigia VDU kamerinio orkestro vadovė Rita Bieliauskaitė.
Tradicija tampančiame metų pabaigos koncerte lauks atnaujinta „Liūdnų slibinų“ su VDU kameriniu orkestru programa, kuriai diriguos dirigentas Giedrius Vaznys. Be gerai žinomų „Liūdnų slibinų“ tokių hitų, kaip „Daina raginanti tautą“ (liaudyje geriau pažįstama „Ralio karvytis“ vardu), „Pieno fabrikėlis“ ar „Netvarka“, iškilmingai skambės kūriniai iš septynerių grupės gyvavimo metų.
Apžvelgdami asmenines problemas ir svajones grupės nariai atliks gerbėjams gerai pažįstamą triptiką iš kūrinių „Jeigu aš būčiau gražus“, „Jeigu aš būčiau vyras“ ir „Jeigu aš būčiau didelis“. Paslaptis žadins „Liūdnų slibinų“ prieteliaus Maironio tekstais kurtos dainos „Kas tas paslaptis suprastų“ bei „Mergaitė“, vyresnei publikai amžiaus vertę primins „Jaunos dienos“. Šokių muzikos gerbėjams bus dedikuotos Salomėjos Nėries „Varnos“, o sunkesnės muzikos mylėtojams bus ištraukta Donelaitiška artilerija.
Žiemos džiaugsmą ir liūdesį primins Radausko „Žiemos pasaka“ bei krenkščianti „Senutė žiema“. Pasitinkant Bibliotekų metus pagal „slibiniškus“ įpročius pasirodyme netruks literatūrinių įžvalgų, aštresnės poezijos, nestandartinių šou elementų ir, žinoma, šventinių fejerverkų.
