Per pertraukėlę Petras iš karto palinko prie penklinės lapo, kur patogiai įtaisė mintyse skambančias natas. Paklaustas, kas paskatino prisijungti prie Jurgos ir jos grupės, maestro padėjo į šalį pieštuką, nusiėmė akinius ir nusijuokė. Juk netoliese stovinčiai atlikėjai taip pat įdomu sužinoti jo atsakymą.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Jurga Šeduikytė ir Leonas Somovas |
„Aš ne pirmą kartą dalyvauju ne klasikinio tipo projektuose. Su Jurga prieš kelerius metus dalyvavome viename festivalyje, prieš tai buvusiam albumui aš taip pat įrašiau vieną gabalą. Esu didelis jos kūrybos gerbėjas“, – Žmonės.lt šypsodamasis atviravo garsus pianistas.
Maestro prisipažino, kad tokiuose projektuose jaučiasi kitaip ir, tam tikra prasme, pailsi nuo klasikinės muzikos, kuri praturtėja nuo šios, kitokios, muzikos. „Tačiau aš į šiuos projektus stengiuosi įnešti kitokią spalvą ir klasikinį skambėjimą. Visiems nuo to tik geriau. Tiek, kiek padarėme kol kas, tikrai įdomu. Medžiaga kitokia, mažiau popsinė“, – naujuoju bendradarbiavimu džiaugėsi P.Geniušas.
Nauju komandos nariu džiaugiasi ir pati Jurga. Juk jos kūrinius groja pats maestro.
Prie jūsų naujausio albumo kūrimo prisijungė Petras Geniušas. Kodėl pasirinkote jį?
Aš esu labai dėkinga, kad Petras sutiko sugroti mano kūrinius. Tai man – didelis prizas. Man smagiausia, kai kūryboje susiburia profesionalūs žmonės iš skirtingų sferų ir tai, ką jie gali geriausiai, sujungia į vieną bendrą kūrinį. Esu labai laiminga, džiaugiuosi tuo, kas skamba.
Kūrinius, kuriuos pati įgrojau, nusiunčiau Petrui. Jis pasirašė natas, komentarus ir dabar gimsta kūriniai iš didžiosios raidės. (Šypsosi.) Savo grojimo aš nevertinu puikiai. Visą laiką iš dainos ar kito kūrinio aš tikiuosi muzikinio vystymosi, o tai gali atlikti tik profesionalas. Džiaugiuosi, kad pavyksta užpildyti spragas tokiais puikiais sprendimais.
Surinkote komandą, kuri atitinka visus jūsų lūkesčius?
Prie albumo dabar dirba tokie žmonės, kad kartais aš pati jaučiuosi net nereikalinga. (Šypsosi.) Anksčiau būdavo, kad mano spragos stovi man prieš akis ir aš nežinau, kaip jas nugalėti. Turiu klausti patarimų... Todėl visada norėjau, kad galutinis rezultatas būtų kelių žmonių, iš skirtingų meno sričių, kūrybos sintezė.
Šis albumas pasirodys po kiek daugiau nei trejų metų pertraukos.
Taip, bet pati didelės kūrybinės pertraukos neturėjau, nes pristačiau lėlių spektaklį „MetroNomes“. Tai buvo šiek tiek neplanuotas mano vaikas, nes prieš išvykdama į Maskvą maniau, kad tai bus kūrybinė pauzė, bet, matyt, esu sugadinta kūrybos ir negaliu vietoje nustygti. (Šypsosi.)
Kaip keitėsi jūsų albumai ir jūs pati? Koks bus naujasis darbas?
Manau, albumuose mano pokyčiai tikrai matosi. Kūryba yra labiausiai atidengta sfera. Man ji labai reikalinga, nes nuo „Aukso pievos“ laikų, pokytis išties labai didelis, ypač atvirumu. Dabar aš pasirinkau užduotį – nedaryti albumo kažkam, kad kažkas kažką iš to gautų, noriu maksimaliai koncentruotis į tai, ką aš noriu tuo pasakyti, kas mane paliečia, ką aš iš to gaunu, ir kad tai būtų labai konkretu bei aišku. O ar tai patiks, ar nepatiks – kitas etapas.
Po „Metronomo“ atsirado poreikis kažkokio vientiso, meniško kūrinio, nesinorėjo tik kuo gražiau sukrauti į albumą, ką per dvejus metus sukūriau... Man tai nebepatinka. Visą laiką norisi istorijos, siužeto ir kad aš turėčiau pakankamai laisvės fantazijai.
Taip pat koncertuose pastebėjau vieną dalyką. Iki galo nesuprantu, ar klausytojams patinka ar ne, nes jie sėdi tiesiog užsimerkę. Yra du variantai: arba „O dieve, kada tai baigsis“, arba „O dieve, kaip gera“. Pagalvojau, kad jei žmonės užsimerkę klausosi ir juos pasiekia tekstas, tai kodėl to neišnaudoti maksimaliai, sukuriant tokią atmosferą, kad jie „išsineštų“ visiškai? (Šypsosi.)
Visas naujienas apie artėjančią Jurgos vaizdo klipo „So blue“ premjerą rasite paspaudę čia.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Jurga Šeduikytė, Petras Geniušas ir Leonas Somovas |
