„Manęs yra klausę, koks jausmas po aštuonerių metų darbo, būnant trisdešimties, gauti „Metų Proveržio“ apdovanojimą. Manau, kad nėra tokio dalyko kaip per anksti ar per vėlai. Pati pasirinkau savo kelią ir priimu jį tokį, koks jis yra. Maniškis - realistiškas – nebuvo jokių sėkmės faktorių, atsidūrimo laiku ir vietoje, greito sužibėjimo ar netikėto populiarumo. Tiesiog daug darbo, noro ir susitelkimo.“
Kaip atrodė Petunijos kelias iki šios dienos? Kaip ji atsidūrė muzikos industrijoje? Kokių replikų teko sulaukti iš aplinkinių ir artimųjų dėl pasirinkto profesinio kelio? Kokios svajonės jau išsipildė, o kokios dar laukia išsipildymo?
Darbas industrijoje, gyvenimą pakeitusi pažintis ir užtrukęs debiutinis albumas
Kai suprato, kad nori rimtai užsiimti muzika, Petunija tikina žinojusi mažai. Ji jau buvo šiek tiek rašiusi dainas, grojusi savo muziką, tačiau darė tą intuityviai – tiesiog patiko pats kūrybinis procesas. Atlikėja sako, kad nors ir baigė muzikos mokyklą, ši patirtis nelabai turėjo ką bendro su tuo, kas laukė išėjus į tikrą pasaulį.
Ji dažnai juokauja, kad muzikiniu keliu ėjo per krūmus, tundrą ir dar per aplinkui. Supratusi, kad nėra tiesioginio maršruto norint susikurti svajonių karjerą, Petunija nutarė muzikos industrijoje dirbti bet kokius įmanomus darbus – jų išbandė įvairiausių. Vienas, kurį atlikėja atsimena puikiai – tai darbas „Muzikos salėje“.
„Per pertraukas vaikščiodavau per stendus, kuriuose muzikantai pristatinėjo savo albumus, kalbėjo apie koncertus ir kaip gerai jiems viskas sekasi. Koks didelis buvo noras būti to dalimi ir kaip visgi plyšo širdis, kad dar negaliu. Gal vaikščiojau šiek tiek per ilgai, nes po to dirbti ten daugiau nebepakvietė“, – šypsosi ji.
Per panašius darbus muzikos užkulisiuose Petunija susipažino su muzikantais, atlikėjais, vadybininkais, aktoriais, režisieriais. Taip sutiko ir savo vyrą, muzikantą ir muzikos prodiuserį Kęstutį Vaitkevičių.
„Galbūt skamba dramatiškai, bet ši pažintis pakeitė mano gyvenimą. Kęstutis buvo pirmasis žmogus, kuris man ištarė „TAIP“. Išgirdęs mano norą sukurti albumą, neatkalbinėjo, nesakė, kad tai nerealistiška ar per sunku – priešingai, sutarėm muziką kurti kartu.“
Apie pirmąjį albumą su Kęstučiu Petunija pradėjo kalbėtis dar 2015 metais. Atlikėja pasakoja, jog tuomet jie buvo dar visai žali – abu tuo metu dainavo ir grojo kitų atlikėjų projektuose, tad noras kurti savo muziką juos ir sujungė.
„Po tokių svajonių atsitiko darbo dalis – kurti ir mokytis tai daryti, mokytis prodiusuoti, siekti kokybės, žongliruoti kitais darbais, kad galėtum pragyventi, studijuoti. Tokie buvo sekantys ketveri metai. Debiutinio albumo „Petunija“ darbai labai išsitęsė, jo išleidimo datą vis nukelinėjome. Vienu metu buvau pradėjusi galvoti, kad tai neįmanoma. O kai 2019 m. gruodį albumą pagaliau išleidome, nutiko pasaulinė pandemija“, – likimo ironiją prisimena dainininkė.
Kas skaudžiau – kandžios replikos ar gyvenimas be kūrybos?
Išgirdusi šį klausimą atlikėja tikina, jog po antrojo savo leidinio, EP „Two In Somnia“, pajuto šiokį tokį atokvėpį - atrado savo skambesį ir pradėjo jausti, kad įgūdžiai, kuriuos drauge su vyru įgavo kūrybinio ir leidybinio proceso metu, pradėjo nešti rezultatus.
„Supratau, kad nesu sprinterė. Man malonios ilgos distancijos – ramiai, besidžiaugiant mažomis pergalėmis. Šou pasaulyje įprastas greitas tempas, todėl labai svarbu spėti pasidžiaugti, padėkoti“, – primena ji.
Dainininkė sako palaipsniui prisipratinusi mintį, jog kiekviena daina ar albumas gali būti tik kažkokio etapo dalis, nereikia į tai žiūrėti kaip į paskutinį gyvenimo darbą.
„Kūryba ir muzika, nors ir gali nuskambėti banaliai, yra gyvenimo būdas. Jis ne visada lengvas, ne visada apdovanojantis, todėl jei nori tame likti – privalai mokėti džiaugtis pačiu procesu ir nebūtinai greitais rezultatais.“
Petunija pasakoja, jog ne kartą yra gavusi kandžių replikų bei patarimų susirasti normalų darbą. Tokius komentarų yra susilaukusi net ir iš itin artimų žmonių.
„Kai daug metų kažką darai, o aplinkiniai nemato rezultato, nemato tavęs televizijoje ar didžiausiose salėse, jie ima tavimi abejoti ir tą išreiškia garsiai, – patirtimi dalinasi ji. – Skaudu? Taip. Bet tuomet pagalvoji, kad skaudžiau būtų viso to nedaryti.“
Atlikėja karjeros pradžioje iš grupės būgnininko yra išgirdusi frazę, kuri ją lydi iki šiol – „jeigu renkiesi tarp muzikos ir kažko kito, rinkis tą kitą“. Muzikoje galima išlikti tik jei neturi jokio kito pasirinkimo ir tai yra tavo vienintelė didžioji meilė.
„Šis pasakymas man įkrito į širdį ir jį nešiojuosi iki šiol. Kai būdavo labai sunku, atrodydavo, viskas nesiseka, prisimindavau, kad tiesiog neturiu kito pasirinkimo, nes nieko kito taip nenoriu, kaip kurti muziką“, – sako atlikėja.
Apie pokyčius ir svajonių išsipildymus
Praėję metai atlikėjai buvo kupini džiugių pasikeitimų – kartu su grupe ji išleido tris muzikos leidinius, dainos pradėjo skambėti radijuose, atsirado daugiau palaikymo iš aplinkos.
„Pasikeitimas, visų pirma, atsirado viduje. Pajutau, kad esu verta gražių dalykų, jaučiausi pasiruošusi. Praėjusius metus muzikos platformose pradėjau su dviem šimtais klausytojų per mėnesį, po „Eurovizijos“ atrankų ir singlo „NETAVOVASARA“ bei mini albumo „Your Highness“ išleidmo skaičius išaugo į tūkstančius ir laikosi iki šiol.
„Taip, tai vis dar ne milijonas, bet man tai milžiniškas šuolis ir įvertinimas, kurio laukiau labai ilgai. Todėl itin brangus“, – šypsosi ji.
Anot dainininkės, juokinga ir nuostabu, kad kai kurie dalykai, apie kuriuos ji dažnai pagalvodavo ir įsivaizduodavo esant nepasiekiamus, jau išsipildė. Tai sugroti solinį koncertą, pasiekti klausytojus, matyti užpildytą salę, girdėti, kaip žmonės kartu dainuoja. „Kaip gera būti pamatytai, išgirstai. Apdovanojimas, kurį šiemet gavau – tik patvirtinimas, kad tai vyksta.“
Petunija daug metų keliavo į tai, kad galėtų koncertuoti ir atlikti savo kūrybos muziką. Šį mėnesį ją išgirsti gyvai progos bus net dvi – balandžio 17 dieną Vilniuje, klube „Tamsta“, ir balandžio 18 d. Kaune, klube „Oldman“.
„Su grupe į Kauną atvykstame pirmą kartą – tai dar vienas dalykas, apie kurį svajojau ilgai. Esu dėkinga, kad galiu tai daryti, ir tikiuosi pamatyti ten daug besišypsančių veidų“.
Netrukus dienos šviesą išvys ir Petunijos pirmoji vinilinė plokštelė, kurioje suguls dviejų paskutinių mini albumų dainos. Pirmieji ją įsigyti galės pavasario koncertų lankytojai Vilniuje ir Kaune.
