Prieš 23 metus iširusi grupė praėjusiais metais prisikėlė tam, kad sukurtų garso takelį filmui „Senekos diena“, kurio režisierius – grupės narys Kristijonas Vildžiūnas. Būtent jo grupė „Šiaurės kryptis“ ir buvo filmo sumanymo ašis.
Sukurtas, bet niekad taip ir neišleistas dainas režisierius kartu su grupės gitaristu Zigmantu Butaučiu nusprendė įamžinti ne tik kino juostoje, o ir vinilo plokštelėje.
O visas istorijas apie tai, kaip vyko grupės prisikėlimas ir kelionė iš Atgimimo laikų roko eros į šiuos laikus jie kartu su muzikos apžvalgininkais – Dovydu Bluvšteinu, Dariumi Užkuraičiu, Ramūnu Zilniu – pristatė trečiadienio vakarą bare „Paviljonas“.
Pasiklausyti pokalbio atvyko Kristijono Vildžiūno žmona, kino prodiuserė Uljana Kim, Olina Orlova, Arnoldas Lukošius, Nėrius Pečiūra, Indrė Valantinaitė ir daugelis kitų.
„Mes ir dabar jaučiamės grupe. Bet tokia keista. Aš net galvoju, kad mes niekada nebuvome iširę. Buvo begalės pamestų, išmėtytų dainų. Tos dainos beldėsi, beldėsi į pakaušį ir vieną gražią dieną prisibeldė. Dar emociškai nesuprantu tos plokštelės. Kai turėjome ją rankose, atšventėme tiesiog išgėrę šampano. Dar sunku visa tai suprasti“, – renginyje kalbėjo „Šiaurės kryptis“.
Muzikos apžvalgininkų liaupsinama dėl svarbaus indėlio į muzikos istoriją, grupė prasitarė, kad iš jų dar galima laukti naujienų. „Žmonės, matę filmą „Senekos diena“, tai lyg ir pabuvojo mūsų koncerte. Aišku, dainos plokštelėje skambės visiškai kitaip nei kine. O ar stosime prieš publiką, nežinau. Bet galiu pasakyti, tai nėra mūsų paskutinis darbas, tikrai ne“, – kalbėjo K.Vildžiūnas.
Lietuviško roko viltis
„Šiaurės kryptis“ susikūrė devintojo dešimtmečio pabaigoje, byrant sovietinei epochai. Grupės sudėtis dažnai keitėsi, tačiau kūrybai ir veiklai visą laiką vadovavo du žmonės. Tai grupės branduolys – vokalistas Kristijonas Vildžiūnas bei gitaristas Zigmantas Butautis. Prieš trisdešimt metų tuometiniai Vilniaus statybos technikumo moksleiviai, būsimieji braižytojai svajojo groti.
1987-ųjų vasario 16-oji buvo ta diena, kai jie pirmą kartą susirinko į repeticiją. Jauni idealistai buvo pasiryžę atrasti savo skambesį ir nesitaikyti prie to, kaip buvo grojama šalies scenose. „Šiaurės krypties“ muziką galima būtų priskirti post punk stiliui.
1994 metais grupė išsiskirstė, išleidusi vienintelį albumą „Netiekto“ ir palikusi ryškų pėdsaką lietuviško roko istorijoje. Muzikologas Darius Užkuraitis radijo laidoje yra pasakęs: „Šiaurės kryptis“ – tai didžiausia lietuviško roko viltis ir didžiausias nusivylimas.“
„Dainų buvo sukurta daug, bet ne visos buvo įrašytos. O ir įrašytų dauguma kažkur pasimetė. Grupės finansinė situacija tais laikas buvo apgailėtina. Muzikuoti pradėjome jau po „Anties“, „Foje“ ir „BIX“. Nesustabdomai artėjo pigaus popso klestėjimo laikas, o mes grojome tik tai, kas mums patiko; bet darėme tai iš širdies“, – pasakoja K.Vildžiūnas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į muzikos pasaulį grįžusi „Šiaurės kryptis“: „Tada mes grojome gyvenimą“
Nors sakoma, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, Kristijonas teigia, kad tai jiems pavyko. Statydamas filmą „Senekos diena“ apie stoikų filosofija besižavinčius jaunuolius ir jų grupę išardžiusį meilės trikampį, režisierius vėl pasinėrė į „Šiaurės krypties“ gyvavimo epochą. Kurti filmo garso takelį Kristijonas pakvietė Zigmantą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Filmo „Senekos diena“ režisierius Kristijonas Vildžiūnas: „Tai buvo byranti epocha“
„Albumo dainos atskleidžia inertišką 9 dešimtmečio pabaigos atmosferą, prieš Atgimimui įsisiūbuojant. Dirbdami įrašų studijoje siekėme atkurti tą paauglystės depresyvų liūdesį, sumišusį su džiugia artėjančių permainų nuojauta. Gyvenome persmelkti jausmo, kad „Ledynai“ tuoj pradės tirpti“, – pasakoja Z.Butautis.
