Apie būtinybę priimti šį laikmetį pokalbis su vienu populiariausių Lietuvoje muzikantu ir dainininku A.Mamontovu.
– Jūsų nuomone, ar nėra įžūlu švęsti gyvenimą, koncertuoti, kai aplinkui virusas, kai bene kasdien tenka koreguoti tiek senus, tiek naujus įpročius?
– Gyvenimo sustabdyti niekaip negali – vienaip ar kitaip jis tęsiasi. Jeigu neįmanomas koks nors veiksmas vienoje formoje, jisai būtinai įvyks kitoje. Žmonės tada randa kompromisą, pagaliau išmoksta prisitaikyti. Manau, kad mes jau turėjome pakankamai patirties pavasarį, karantino metu, kad suvoktume tam tikrą pavojų, kad reikia laikytis atstumo, kokios būtinos priemonės apsisaugoti. Žmonės, kurie ateina į koncertus, o juk šią vasarą vyksta įvairūs koncertai, yra pakankamai sąmoningi, kad kiek įmanoma saugotų save ir aplinkinius.
– Po priverstinės, nors ir privalomos pauzės, teks vėl susitikti su gausia ištikimų klausytojų auditorija. Ar jaučiate kokį jaudulį, o gal didesnę atsakomybę?
– Aš visada tokias atvejais jaučiu džiaugsmą ir norisi kuo daugiau jo suteikti atėjusiems. Tokia mano užduotis, kad visada žiūrovas po koncerto grįžtų namo laimingas. Tai vienintelis dalykas, į kurį aš koncentruojuos.
– „Sostinės dienų“ lankytojai turbūt išgirs visą plejadą jau klasika tapusių Jūsų dainų. Neseniai pristatėte naujausią studijinį įrašą „Perlai ir Sakuros“. Viename interviu esate sakęs, kad šią muziką geriausia klausytis vienatvėje. O kokią muziką mes išgirsime per „Sostinės dienas“?
– Be jokios abejonės bus kelios dainos iš naujojo albumo ir, aišku, krūva pažįstamų dainų. Aš tiesiog stengiuosi ištraukti į dienos šviesą kokią nors seną dainą, bet kuri, tarkim, ilgai neskambėjusi šalia tų žinomų. Norisi kažką retesnio iš tų senųjų ištraukti. Viena ar kita visada būna. Savaime suprantama, bus eilė dainų, kurias visi puikiai žino ir galės dainuoti kartu.
– Ar galėčiau paprašyti, kad išduotumėte paslaptį kokia tai bus daina? Beveik neabejoju, kad tarp Jūsų klausytojų atsiras norinčių pasikartoti žodžius ar melodiją?
– Yra tokia daina „Ar tu matai?“. Jinai nebuvo kažkoks didelis hitas. Bet kartais nebūtinai tiktai populiarios dainos yra geros, kai kurios gal nesulaukia didesnio dėmesio. Tai visada tokią vieną ar kitą panašią dainą norisi įtraukti į programą, kad primintum žmonėms. O kai kurie išgirsta pirmą kartą ir net nežino, kad tai yra sena daina.
– Kokią galbūt esminę žinutę ketinate perduoti būsimo vakaro auditorijai? Juk visa Katedros aikštė dainuos su Jumis nuo pat koncerto pradžios iki beveik vidurnakčio.
– Ta žinutė kiekvieną kartą kiekvienam gali būt skirtinga. Dažnai kas ką nori, tą išgirsta pagal save. Aš dabar ją galiu pasakyt. Mano žinutė yra ta, kad mes visi norim, jog gyvenimas grįžtų į mums įprastas vėžias, ir kadangi mes visi to norim, tai jisai vieną dieną ir grįš. Aš net neabejoju. Nestresuokite.
