Nacionalinis bardų festivalis buvo atidarytas jau ketvirtadienį, pačiame Anykščių centre suskambus lietuviškoms ir ispaniškoms natoms: svajingosios „Baltos varnos“ scena dalijosi su temperamentingosiomis viešniomis iš Ispanijos Maria Rozalen bei Rocio Ramos.
Pirmąkart festivalyje dalyvaujančios Maria ir Rocio žavėjosi ypatinga festivalio atmosfera, vaizdinga Anykščių gamta, sutiktais nuostabiais žmonėmis bei puikia muzika. „Tai kažkas nepakartojamo!“ – džiaugėsi merginos.
Įsibėgėjantis festivalis saulės nutviekstą penktadienio popietę pražydo ir vaizduojamojo meno žiedais. Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje, skambant Žilvino Ališausko gitaros akordams, atidaryta menininko Mariaus Žalneravičiaus plakatų paroda „NR. 2 MAGENTA“. Įvairiems kultūros renginiams originalius plakatus kuriančio grafikos dizainerio bagaže – per 40 šios tematikos darbų, didžioji dalis jų buvo pristatyta „Purpurinio vakaro“ lankytojams.
„Pagrindinis darbas vyksta ne prie kompiuterio, o pirmiausia galvoje ir širdyje. Į kiekvieną kūrinį įdedi širdies, įjungi fantaziją ir ieškai tinkamiausios išraiškos formos“, – savo darbo specifiką pristatė autorius, parodą festivalio proga neatsitiktinai pavadinęs šimtaprocentinės purpuro spalvos – magentos – vardu.
Tradicine festivalio dalimi yra tapusi ir poezijos valanda Anykščių r.savivaldybės L. ir St.Didžiulių viešojoje bibliotekoje, kur eiliuoto žodžio gerbėjams kasmet pristatomi jauni, talentingi, perspektyvūs poetai. Šiemet poezijos scena dalijosi trise: 2012 m. Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premiją už pirmą savo poezijos knygą „Povų ežeras“ laimėjęs Ernestas Noreika, klasikiniam poezijos rimui ištikimas 4 knygų autorius Vainius Bakas bei ką tik savo pirmąjį poezijos rinkinį „Roma“ išleidęs Mantas Balakauskas.
Nuotaikingų, ironiškų ir net makabriškų prieskonių į bibliotekos erdvę užtvindžiusią poeziją įbėrė bardas Gytis Ambrazevičius su grupe, pabaigoje dainingai tarsi užantspausdavęs visų trijų poetų klausytojams dovanotą džiaugsmą: „Viskas buvo gražu. Ir bus, kol būsim“.
Grožis tądien virš Anykščių tvyrojo iki pat vėlyvos penktadienio nakties. Kaip jau įprasta, didžioji penktadienio scena pušų apglėbtame Dainuvos slėnyje pirmiausia atiduota jauniesiems bardams – dainuojamosios poezijos konkursų laureatams – kurie be savo dainų atliko ir po vieną šviesios atminties maestro Vytauto Kernagio dainą.
Susipažinę su naujais muzikiniais vėjais, žiūrovai džiugiai sutiko ir jau pažįstamus bardus. Klausantis lyriškojo Vytauto V.Landsbergio, emocingojo Gyčio Ambrazevičiaus, melodingosios Ievos Prūsaitės ar festivalyje debiutuojančio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Sigito Jakubausko jausmingų melodijų, rodėsi, kad kartu su muzikos garsais ir širdys kyla iki pat pušų viršūnių ir dar aukščiau.
Netrukus ėmė kilnotis ir žiūrovų kojos – į sceną įžengus energingiesiems „Kūjeliams“, nusėdėti vietoje tapo tiesiog neįmanoma! Šėlsmą dar labiau pakurstė netikėtas Baltojo Kiro ir Baltų varnų tandemas, įsukęs nesibaigiančią improvizacijų karuselę, kurios valdymą gerokai po vidurnakčio perėmė charizmatiškasis aktorius Andrius Kaniava su grupe „Origami“.
Norintieji ramybės, tuo metu skubėjo pasinerti į Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre žvakių šviesoje čiurlenantį „Krioklį po ledu“ – kontrastingomis versmėmis iš aktoriaus Sigito Jakubausko lūpų besiliejančias Antano A.Jonyno poezijos bangas. Užgesus žvakėms, nutilus paskutiniams akordams ir virš Dainuvos slėnio pušyno pakilus mistiškai pilnačiai, „Purpurinio vakaro“ magijos į siautulingą verpetą įtraukti klausytojai miegoti dar neskubėjo – dainos palapinių miestelyje netilo iki aušros...
Šventosios upės pakrantėje išaušęs vaiskus šeštadienio rytas netrukus prisipildė mažiausių festivalio dalyviu krykštavimu – pačiame Anykščių centre muzikinę pasaką apie Vienaragį, elfus ir kitus paslaptingus miškų gyventojus jiems sekė aktorius Giedrius Arbačiauskas. Kartu su tėveliais tarsi patys tapę pasakos personažais, vaikai entuziastingai mokėsi dainų ir mintimis leidosi į Vienaragio paieškas.
Pasakiškas rytmetys virto pasakų popiete Anykščių kultūros centre. Visi, kurie jomis dar tiki, susirinko pasiklausyti į VšĮ „Bardai LT“ rankas pereinančių ir plačiau po Lietuvą imsiančių keliauti Vytauto V.Landsbergio „Angelų pasakų“. O kaip netikėsi pasakomis, kai aktorių Gedimino ir Ainio Storpirščių įkūnyti angelai Mykolas ir Gabrielius pokštaudami, ginčydamiesi ar bendraudami su publika priminė būtiniausių gyvenimo vertybių – meilės, svajonių, gerų darbų, nesavanaudiškumo, pagalbos – svarbą.
Antroji šeštadienio pasaka „Purpurinio vakaro“ lankytojus pasiekė filmo pavidalu – kino mėgėjams pristatytas „Sidabrine gerve“ Lietuvos kino apdovanojimuose įvertintas jauno režisieriaus Ernesto Jankausko trumpametražis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“. 18 metų kino pasaulyje besisukantis ir iš kavos išnešiotojo į režisierių išaugęs E.Jankauskas apie filmą kalbėjo glaustai: „Norėjau atitrūkti nuo realybės, sukurti pasaką. Filme kalbama apie emigraciją, bet ši tema neužaštrinama, neprimetama jokia nuomonė. Stengiausi į viską pažiūrėti vaiko akimis“. Ir iš tikrųjų siurrealistiniai filmo vaizdai tarsi nukelia į spalvingą pasaką, kurioje atgyja žaislai, kalba namai, vyksta stebuklai.
Stebuklai vyko ir didžiajame festivalio koncerte, šeštadienio vakarą aidėjusiame Dainuvos slėnyje. Šmaikščias Juozo Erlicko išdainuotas istorijas keitė Larisos Kalpokaitės aistringai atliekami romansai, metų laikus į dainas pynė Giedrius ir Agnė Arbačiauskai, nostalgijos stygas klausytojų širdyse virpino Kostas Smoriginas bei vienas bardų muzikos Lietuvoje pradininkų Romas Naidzinavičius.
Į žodžių žaidimus žiūrovus traukė Justas Tertelis, meilės strėles scenoje laidė Bjelle ir „Baltos varnos“, o jausmingoji Ieva Narkutė negailėjo muzikinių patarimų visiems, trokštantiems rasti sau artimą sielą. Danguje įsižiebus pirmosioms žvaigždėms, sceną užtvindė temperamentingi airiškos, o netrukus ir ispaniškos muzikos ritmai – juos dovanojo airis Denis McLaughlin, danė Pia Nygaard bei jau minėtos viešnios iš Ispanijos. Ypatingą reginį sukūrė scenos burtininkas Domantas Razauskas, vien savo pasirodymu, o netrukus ir garsiniais burtažodžiais pakėlęs ant kojų šiltai į pledus įsisupusius klausytojus.
Kad ir kaip svetingai šlamėjo Dainuvos slėnio pušys, kad ir kaip nuoširdžiai dainingieji bardai 3 dienas dalijosi savo kūryba, kad ir kaip plačiai šypsojosi ir į taktą lingavo miško amfiteatre patogiai įsitaisę klausytojai, sekmadienio vidurnaktį devintojo nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ pasaka baigėsi. Baigėsi laimingai – su gražiausiomis „Keistuolių teatro“ spektaklių dainomis, kurias Anykščių svečiams priminė aktoriai Andrius Kaniava, Aidas Giniotis, Gediminas Storpirštis ir Sigitas Mickis.
Skambant tūkstantinio balsų choro atliekamam festivalio himnui, daugumos prie scenos susibūrusių klausytojų akyse švietė nebylus pažadas grįžti čia kitamet ir kartu švęsti dešimtmečio jubiliejų. Čia, kur ypatingai kvepia pušynas, kur melodingai teka Šventoji, kur kaskart apima priklausymo vienai didelei šeimai jausmas. Čia, kur pasakos virsta realybe.
