Paviešinęs Seimui LRT pateiktą informaciją ir kai kurias pinigų sumas, R.Karbauskis retoriškai klausė, kaip jaustis mokytojui arba gydytojui su savo mėnesiniu atlyginimu.
„Kada sąmatoje parašyta 2 val. 10 min. trukmės laida, parašyta „atlikėjai – sąmata 18 tūkst. eurų“… Viskas gerai... Jeigu pas mus daina kainuoja tūkstantį eurų ir mes taip darome, ir tai yra normalu, tai kaip paaiškinti mokytojui, kada jis gauna tuos kelis šimtus eurų už viso mėnesio darbą. Kaip paaiškinti ligoninei, kad ji negauna 50 tūkst. eurų, nes mes kitoj vietoj už vieną dainą...“ – karščiavosi kalbėdamas spaudos konferencijoje R.Karbauskis, akcentuodamas mokesčių mokėtojų pinigus.
Prodiuseris Lauras Lučiūnas patvirtino, kad kalbama apie 2017 metų gegužę vykusį LRT šešiasdešimtmečio renginį Operos ir baleto teatre, kuris buvo transliuojamas tiesiogiai per televiziją.
„Už padainavimą tūkstantis eurų sumokamas. Tai tikrai yra nedidelė suma, matyt, žymiam dainininkui. Jeigu įsivaizduojate: scenoje stovintis žmogus dažniausiai kažkaip ir atrodo, jis visą gyvenimą paskyrė tam, kad išmoktų dainuoti. Paskui pasiruošė būtent tą konkretų kūrinį tam reikalui“, – kalbėjo prodiuseris L.Lučiūnas, pabrėždamas, kad atlikėjo pasirodymas „nėra vienos minutės darbas“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prodiuseris Lauras Lučiūnas atsikerta Ramūnui Karbauskiui: skandalą kelia dėl klaidos?
R.Karbauskio užkabintas „tūkstančio eurų honoraras už dainą“ nepraslydo pro akis muzikantams.
Vienas pirmųjų feisbuke prabilo Vaidas Baumila.
„Karbauskis: – ar normalu atlikėjams mokėti tiek, kiek neuždirba gydytojai ar mokytojai?
Naisių festivalis headlineriams moka mažiausiai po 2 tūkst. eurų. Veidmainystė? Ar atminties spragos?“ – klausė V.Baumila feisbuke.
Čia pat komentaruose muzikantas pridūrė: „Aš tai nedalyvavau festivalyje, tiesiog žinau, kiek atlikėjai gauna ir kokia yra mano kaina su grupe. O koncertuoti (festivalyje – red.) juk turėjau.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Po keisto skambučio BIX atsisakė koncertuoti „Naisių vasaroje“: „Šis festivalis – politinis“
Muzikos prodiuseris, garsių Lietuvos atlikėjų ir grupių vadybininkas Martynas Tyla įsitikinęs, kad tokie pinigai – anaiptol ne didžiulis uždarbis muzikantui. Tūkstančio eurų suma už pasirodymą, pavyzdžiui, televizijos projekte jo visiškai nestebina, kiekvienas atlikėjas turi teisę nustatyti savo kainą.
„Jis gali dainuoti ir nemokamai, gali už pinigus. Televizijos prodiuseriai turi pilną teisę spręsti, mokėti tuos pinigus, ar ne, tačiau visi žinome, kad tam tikras vardas gali pritraukti žiūrovą, gali pakelti televizijos reitingą, o tai – vėlgi, finansai“, – 15min kalbėjo M.Tyla.
Muzikos vadybininkas neslėpė – dar praėjusiais metais jis su atlikėju už vieno kūrinio atlikimą komercinės televizijos projekte yra gavęs 5 tūkst. eurų. „Konkrečių pavardžių neminėsiu, tačiau toks atvejis – visiškai normalus“, – tikino jis.
Pasak M.Tylos, dalyvavimas TV laidose ir projektuose kiekvienam scenos žmogui neabejotinai prideda žinomumo, tačiau nereiktų pamiršti, kad ir pati televizija stengiasi, kad eteryje pasirodytų garsūs vardai. O tam reikia įdirbio, reikia koncertuoti, reikia dirbti kitus darbus, o ne tik be atlygio pasirodyti televizijos laidose.
„Galiu pasakyti iš savo, iš M.A.M.A pusės – tie atlikėjai, kurie sėdi televizijos projektuose, reikia pripažinti, kad jie dažniausiai nieko ir nenuveikia per tuos metus. Jie kaip televizinės siurbėlės, bet realiai niekam naudos neatneša“, – 15min komentavo M.Tyla.
Šiuo atveju tūkstančio eurų honoraras jam atrodo labai normali suma, jis iki šiol nesupranta, kodėl tikimasi, kad atlikėjai turi dalyvauti už dyką?
„Kodėl televizija turi nemokėti? Gal man bandys kas paprieštarauti, kad televizija juk daro atlikėjui populiarumą. Tačiau jeigu atlikėjas jau yra populiarus? Jis šiuo atveju pritraukia TV žiūrovą, tai panašu į neišmanančių žmonių mąstymą“, – mintis dėstė jis.
Jei žmonės nesupranta ir galvoja, kad tūkstantis eurų yra labai daug, tada pasakysiu, kad Seimo nariui 5 tūkstančiai irgi yra labai daug, – kalbėjo M.Tyla.
Tačiau kaip ir visur – kaip yra ir tų, kurie už pasirodymą prašo didelio honoraro, yra ir tų, kurie koncertuoja nemokamai. Neretai tai – jauni atlikėjai.
„Man tokiais atvejais kyla klausimas – o gal aš galiu nemokamai gauti maisto? O kas sumokės atlikėjo mokesčius? Vienam pasirodymui, kad ir kelių minučių, sugaištama visa diena. Vyksta pasiruošimas, laiko užima grimas, dekoracijos. Man pikta. Tai nėra didžiuliai pinigai, o juk ir ne kasdien tie pasirodymai būna, galbūt tas tūkstantis eurų yra visos atlikėjo mėnesinės pajamos“, – kalbėjo M.Tyla.
Dar viena svarbi detalė – atlikėjas pasirodyme nėra vienas, kartu su juo dirba visa komanda, investicijos yra labai didelės.
„Jei žmonės nesupranta ir galvoja, kad tūkstantis eurų yra labai daug, tada pasakysiu, kad Seimo nariui 5 tūkstančiai irgi yra labai daug“, – kalbėjo M.Tyla.
(Eilinio Seimo nario (tokio, kuris nėra Seimo pirmininkas ar jo pavaduotojas, komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, frakcijos seniūnas ar jo pavaduotojas) alga siekia 2570 eurų su mokesčiais – red.)
Man pikta, kad valdžios atstovai nenori suprasti, kad atlikėjas kainuoja, kad jis už dyką nedainuoja. Tai toks ir požiūris į populiariąją muziką, – komentavo M.Tyla.
Pasak muzikantų vadybininko, nereikia painioti projektų ir laidų komercinėse televizijose, nereikia painioti pramoginių laidų su išskirtiniais proginiais renginiais, pavyzdžiui, Sausio 13-ajai, kur galbūt net liežuvis neapsiverstų paprašyti honoraro.
„Yra ir patriotiškumo dalykai, labdaros koncertai – juose tikrai nieko neprašome, tačiau šiuo atveju? Pikta. Man pikta, kad valdžios atstovai nenori suprasti, kad atlikėjas kainuoja, kad jis už dyką nedainuoja. Tai toks ir požiūris į populiariąją muziką“, – komentavo M.Tyla.
Ši situacija papiktino ir vieną populiariausių Lietuvos dainininkių Justę Arlauskaitę-Jazzu. Pasak jos, honoraras yra būtinas, o atlikėjai tiesiog neišgyventų.
„Tais laikais, kai buvau pradedanti atlikėja, labai rimtai niekas į mūsų profesiją nežiūrėjo ir nenorėjo tų pinigų mokėti, arba mokėdavo labai mažai. Dabar šiek tiek priartėjom prie pasaulinių standartų – suprantama, kad mes irgi turime išlaikyti studiją, kurti dainas, mokėti muzikantams, daryti aranžuotes, o dar apsirengti, apmokėti sąskaitas. Todėl galima nemokėti atlikėjui?“ – stebėjosi ji.
Jazzu sako, kad nesvarbu, ar tai renginys, ar koncertas – bet kokiu atveju tai yra pasirodymas.
„Žinoma, kad televizijoje yra honoraras, nes tai yra mūsų darbas. Todėl nemokėti dainininkams – labai blogas požiūris. Taip, gal tai televizinis dainų konkursas, tačiau be investicijų tu net nelabai galėsi kažką parodyti, nebus įdomaus atlikimo – nei scenografijos, nei kostiumų, nei choreografijos. Todėl gauti honorarą yra normalu“, – 15min kalbėjo Jazzu.
Pasak jos, reiktų suprasti, kad tokiais atvejais naudą gauna ne tik atlikėjas, bet ir pati televizija – konkretūs atlikėjai jiems atneša aukštus reitingus.
Jazzu sako, kad konkrečią pinigų sumą vertinti sunku – kažkam tai atrodo daug, kitam mažai. „Televizija moka tiek, kiek ji yra pajėgi mokėti. O konkretus honoraras priklauso nuo atlikėjo statuso, nuo to, kiek toli projekte jis nuėjo, nuo situacijos, kiek jam reikia resursų – tai susitarimo reikalas“, – sakė ji.
Dainininkė stojo ginti ir L.Lučiūno, kuris jau daugelį metų yra jos vadybininkas. „Jis yra žmogus, kuris adekvačiai įvertina situaciją ir visada gali patarti tai, kas geriausia. Be to, jis niekada gyvenime nenuknis nei vieno cento sau ar kažkam kitam, nes jam svarbiausia – kad laida pasiektų maksimumą.“
Šiais metais ketvirtą kartą „Eurovizijoje“ dalyvavusi, tačiau pirmame nacionalinės atrankos etape iškritusi atlikėja Vilija Pilibaitytė-Mia pateikė pavyzdį, kiek kainuoja pasiruošti konkursui. Anot jos, tūkstantis eurų šiuo atveju būtų menkavertė suma.
Pasak jos, prieš euro įvedimą pasiruošti „Eurovizijai“ pakako 3,5 tūkst. litų, tačiau pakilus kainoms ir pabrangus paslaugoms išsiversti su tūkstančiu eurų yra tiesiog neįmanoma.
„Jeigu nori paruošti didžiulį šou, tūkstantis eurų yra menkniekis. Visi scenos elementai kainuoja tikrai daug, pavyzdžiui, praėjusiais metais norėjau naudoti hologramą, o tai kainuotų 10–15 tūkstančių eurų“, – teigė atlikėja.
Praėjusiais metais „Eurovizijos“ atrankose Mia scenoje naudojo milžiniškus laiptus ir krėslą. Vien pagaminti tokius laiptus kainuoja apie 500 eurų, tiesa, Mia džiaugiasi, kad gerų žmonių dėka juos galėjo panaudoti nemokamai.
„Jei atlikėjas ateis, pastovės, padainuos, o jį aprengs konkurso stilistai, tada jam gal ir nieko nekainuos. Bet ar mes norime išsiųsti žmogų, kuris Europai neparodys jokio šou“, – kalbėdama su 15min svarstė atlikėja.
Anot Mios, reikia nepamiršti, kad didžiules sumas tenka pakloti ne tik už scenografiją, bet ir įvaizdį, makiažą, šukuosenų meistrą, pritariamuosius vokalus.
„Esu dėkinga savo draugams, kurie kai kuriais metais pasirūpindavo mano sceniniu įvaizdžiu. Bet ir tai sumos siekdavo tikrai ne šimtą ar du. Ir suknelę gali panaudoti tik vieną kartą. Kiekvieną kartą reikia keistis, tuo labiau kai tave nuolat sukritikuoja“, – pastebėjo atlikėja.
Pasak Mios, Lietuvoje honorarai atlikėjams už pasirodymus labai svyruoja. Sumos gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
Tūkstantis eurų – daug ar mažai? Katažina Zvonkuvienė sako, kad viskas priklauso nuo pasiruošimo pasirodymui.
Pasak K.Zvonkuvienės, jei jau R.Karbauskis lygina mokytojų mėnesio algas su vieno vakaro atlikėjų honorarais, kurie esą neadekvačiai per aukšti, pirmiausia reiktų susirūpinti ne muzikantų atlyginimų mažinimu, o pedagogų, dėstytojų algų kėlimu.
„Mano sesuo yra mokytoja ir tai, kiek ji uždirba, yra juokingi pinigai. Mes investuojame į mūsų vaikų ateitį – pradėkime nuo to. O tai, kiek mes reikalaujame iš atlikėjų, kaip jie turi pasiruošti ir kiek visko paruošti – čia jau kitas klausimas. Čia yra didelis darbas, niekas net neįsivaizduoja, kiek daug darbo yra įdėta dėl tų kelių minučių scenoje“, – 15min kalbėjo ji.
Pasak K.Zvonkuvienės, pirmiausia reiktų susirūpinti ne muzikantų atlyginimų mažinimu, o pedagogų, dėstytojų algų kėlimu.
K.Zvonkuvienė ir pati prisipažino karjeros pradžioje sulaukdavusi įvairių replikų net iš artimųjų, kuriems atrodydavo, kad išeiti į sceną padainuoti – nesudėtingas ir daug pinigų atnešantis darbas. Tačiau pamatę, kiek kiekvienam pasirodymui tenka skirti laiko, pastangų, jie pakeitė nuomonę.
„Labai lengva šnekėti, kai nežinai tos srities. Kiekvienas norime, kad Lietuva laimėtų ir gerai pasirodytų tarptautinėje scenoje, tačiau investuoti niekas nenori. Dėl to labai liūdna“, – sakė ji.
Tūkstantis eurų – daug ar mažai? „Viskas priklauso nuo pasirodymo, tos ribos labai plačios. Kažkam gal tai gali būti šimtas eurų, o kitam – ypač, jei atlikėjas populiarus, jei techninės galimybės didžiulės – ta honoraro suma gali išaugti ir keliasdešimt kartų“, – svarstė K.Zvonkuvienė.
