Prieš keletą dienų, po penkerių metų kūrybinės pertraukos, išleidote naują albumą „Anapus tylos“. Ar šio albumo išleidimas reiškia, kad artimiausioje ateityje jūs kursite intensyviau?
Naujo albumo išleidimas reiškia, kad aš gyvas – atsigavau. Aišku, penkeri metai – tai yra ilgas laikotarpis. Manau, kad daugiau nebenorėčiau tiek tylėti. Reikia prabilti kas pora metų, bent jau po kelias dainas sukurti. Naujojo albumo išleidimas susijęs su mano užsispyrimu – albumo išleidimą buvome suplanavę dar prieš dabartinę kelionę į Londoną ir norėjosi jau prieš ją turėti albumą rankose. Taip viskas ir išėjo pagal planą. Taigi, mano koncertas Londone, po naujojo albumo „Anapus tylos“ išleidimo, yra pirmasis. Po jo, rugsėjo pradžioje seks kelionė į Ameriką. O grįžęs iš svetur, spalį pradėsiu autorinius koncertus Lietuvoje. Tad ateinantis pusmetis parodys, kurias albumo dainas pamėgs klausytojai.
Kaip apibūdintumėte savo atliekamą muziką? Iš kur semiatės įkvėpimo?
Save yra labai sunku apibūdinti. Geriausia, kai kiti apibūdina. Man irgi labai malonu pasiklausyti, kai kiti apibūdina. Ačiū Dievui, man pavyksta kurti dainas, kurias aš pats mėgstu. Tikriausiai todėl, nes pats jas kuriu. Bet ne visuomet tai, ką pats darai, pavyksta taip kaip nori. Tačiau su paskutiniu albumu man tai pavyko.
Savo stilių apibūdinčiau kaip melodingą popmuziką, kurioje daug lyrikos. Mano muzika – neagresyvi, jausminga. Iš tikrųjų, sunku spręsti. Sukūrus vieną dainą, galima manyti, kad ji bus populiari, o vėliau įvyksta visiškai priešingai. Kartais būna ir taip.
Su kokiu atlikėju norėtumėte sudainuoti duetu?
Niekada negalvojau apie tokius dalykus, bet manau, norėčiau sudainuoti su mano stiliui ir dainoms artimu atlikėju. Mane žavi italai – jų melodingumas, jausmingumas dainose yra man labai artimi. Dabar kaip tik spalio pabaigoje į Lietuvą atvyksta Riccardo Fogli. Šis atlikėjas ir jo požiūris į dainavimą man jau seniai patinka. Kol kas tokios minties neturėjau pasiūlyti užsienio atlikėjams dainuoti kartu su manimi – aš esu ramus, džiaugiuosi apsisukęs savo reikaluose.
Ar dažnai tenka groti Jungtinėje Karalystėje? Kas labiausiai patinka Londone?
Esu grojęs keliuose Jungtinės Karalystės miestuose, bet daugiausiai kartų – Londone. Čia man patinka, bet gyventi nenorėčiau – vairavimas kitoje pusėje, mieste jaučiamas didelis šurmulys, žmonių kamšatis man nelabai prie dūšios. Aš mėgstu ramesnes vietas. Vertinu ramybę tiek gatvėje, tiek namuose.
Ar įmanoma išgyventi iš muzikos, gal turite dar kokios papildomos veiklos?
Aš gyvenu tik iš savo kūrybos, daugiau niekuo neužsiimu. Esu užsispyręs žmogus, daug metų dirbantis savo darbą. Tikriausiai šis užsispyrimas, nesiblaškymas į šalis, ėjimas savo keliu ir davė rezultatų – dabar aš galiu gyventi tik iš savo kūrybinės veiklos. Aš žinau, kad išvažiavęs į užsienį to negalėčiau sau leisti, todėl ir nesiveržiu ten gyventi.
Daug atlikėjų neturi savo pastovios auditorijos, todėl jiems sunkiau išgyventi iš muzikos. Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais ketinu gastroliuoti po visą Lietuvą. Tokias gastroles visuose Lietuvos rajonų centruose stengiuosi surengti bent kas dvejus metus. Jei kiti atlikėjai to nedaro, galbūt todėl jų auditorija mažesnė, nes juos užmiršta. Nežinau, kodėl taip yra. Kol galiu tai daryti, tą ir darau.
Koks jūsų požiūris į šiuolaikinę popmuziką?
Pasiilgstu melodingumo šiuolaikinėje popmuzikoje. Nekalbu apie roką, džiazą ar kitus panašius stilius, kalbu apie popsą, kuriame trūksta ypatingų, įdomių spalvų. Melodingumas labai traukia žmones, tokios dainos iškart įsimena. Lietuvių klausytojai gana tingūs – jie tingi klausyti „svaigalų“. Tad norint, jog dainoje būtų bent aštuoni taktai, reikia labai geros melodijos. Tada dainą lengva atsiminti.
Kuo Jungtinės Karalystės klausytojai skiriasi nuo Lietuvos klausytojų?
Vienareikšmiškai, visi užsienio lietuviai yra aktyvesni, linksmesni, šiltesni. Kodėl taip yra, man sunku pasakyti. Gal Lietuvoje žmones slegia daug rūpesčių, o gal aplinka sudaro tokią truputį liūdną aurą.
Portalas Anglijos lietuviams – ANGLIJA.today