„Prie ežerėlio“ – šypseną keliantis 70-ųjų šaržas nupelniusiems Lietuvos estrados artistams. „Man šios dainos gimimas ir sceninis sprendimas pačiam labai netikėtas. Bet jei atėjo į galvą tokios mintys, tik džiaugiuosi tuo rezultatu, kurį matote“, – sako S. Prūsaitis.
Jis paaiškino, kad kūrinyje yra ir pagarbos praeities kūrėjams, ir lengvos ironijos to meto madoms, skambesiui bei scenos išraiškai. „Tai žavingas, smagus eksperimentas. Džiaugiuosi, kad mano mintys ir sprendimai vis dar labai įvairūs. Ir tikrai žinau, kad būsimi kūriniai taip pat jus stebins. Jau senokai nusprendžiau nebevaržyti savęs.
Kiekviena daina turi teisę gyventi ir surasti savo auditoriją. Taip jau yra, kad Lietuvoje vasarą nuo ežerėlio niekur nepabėgsime. Jei jums atrodo banalu, siūlyčiau palaukti, kol įkais iki +35“, – juokėsi jis.
„Prie ežerėlio“ – jaukumo, gėrio ir ramybės sklidina daina. Ji spinduliuoja tai, ką dauguma dabar norėtume pajusti. „Aš kasdien noriu labai paprastų dalykų: kad pasaulyje būtų taika ir ramybė; kad visi galėtume be įtampos prisėsti prie ežerėlio ir įsijungti radiją...
Nors iš tiesų, turiu prisipažinti: visą laiką norėjau, kad nors vieną mano dainą suktų per pageidavimų koncertą“, – slaptą svajonę atskleidė S. Prūsaitis.
