Dvi dienos muzikos, keturios scenos, keliasdešimt ryškiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų ir šimtai smagiai nusiteikusių festivalininkų – taip rudens pradžią pasitinka „Loftas Fest“.
Šių metų festivalio šūkis – miestas mieste, todėl didžiulėje buvusių gamyklų teritorijoje lankytojams duris atvėrė trys atskiros zonos: be koncertams skirtų erdvių čia veikia vadinama vizualioji zona, kurioje dėmesys fokusuojamas į įvairius originalius performansus, festivalio teritorijoje įsikūrusias mobilias galerijas, eksponuojančias įvairias skulptūras, meno instaliacijas. Renginyje veikia ir urbanistinė erdvė, kviečianti prisijungti prie kūrybinių dirbtuvių, interaktyvių žaidimų, siūlanti programą šeimoms.
Šiemet muzikinė programa – kuklesnė nei ankstesniais „Loftas Fest“ gyvavimo metais: ir atlikėjų mažiau, ir pačios žvaigždės blankesnės, o ir programa vietoj trijų dienų sutrumpėjo iki dviejų.
Tačiau čia ką veikti galėjo atrasti net ir patys išrankiausi festivalininkai.
Dar iki sutemstant festivalyje susirinkusius linksmino svečias iš Lenkijos, klubinės šokių muzikos didžėjus Piotr Bejnar. Nuo 16 metų karjerą pradėjęs atlikėjas savo gerbėjus žavi gebėjimu improvizuoti ir tarpusavyje derinti skirtingus elektroninės muzikos stilius. Tuo galėjo įsitikinti ir festivalio dalyviai – Piotr kvietė pajudinti kojas.
Mėgstantys roko muziką skubėjo paklausyti kitoje scenoje tuo pat metu koncertavusių post-punk muzikantų „Local Blood“. 2014-aisiais susikūrusi trijulė jau spėjo sudalyvauti ne viename vasaros festivalyje, o dabar savo originalia kūryba bando pelnyti ir „Lofto“ lankytojų simpatijas.
Vienas įdomesnių užsienio svečių – ukrainietis Sasha Boole, čia pristatęs savo kantri, bliuzo ir folk muzikos programą. Gitara ir bandža grojantis muzikantas publiką papirko nuoširdžiomis melodingomis, smagaus ritmo dainomis.
Čia viešėjo ir daugiau Ukrainos atstovų. Dar vieni jų – postrokero grupė „NoUsinThis“. 2009-aisiais Kijeve susibūręs kolektyvas festivalio lankytojus panardino svaiginančioje instrumentinėje muzikoje.
Mėgstantys alternatyvią muziką turėjo susižavėti originaliu šveicarų duetu JPTR. Future Pop stiliaus atstovais save pristatanti grupė stebina ne tik eksperimentiniu, elektronikos, triphopo ir avangardo elementų kupinu skambesiu, kuriame sintezę randa ir trankūs būgnai, ir švelnus vokalas, bet ir itin originaliais vaizdo klipais.
Originaliu skambesiu stebino ir islandų muzikos prodiuserio iš Vokietijoe Mixophrygian projektas. Tarp Berlyno ir Reikjaviko gyvenančio Daði Freyr Pétursson muzikoje atsispindi 8-ojo dešimtmečio šokių muzikos dvasia. Jo koncertuose skamba būgnai, sintezatoriai ir klubus judinti kviečiančios melodijos.
Čia savo programą pristatė ir Umiko sceniniu vardu prisidengusi Elena Neniškytė. Atlikėja daugeliui gerai žinoma ir kaip muzikos filmams bei modernaus šokios spektakliams kūrėja. O taip pat – dub ir regio muzikos kolektyvo „Ministry of Echology“ narė. Beje, festivalyje buvo galima išgirsti ir grupės pasirodymą – gerbėjų širdis jau spėję užkariauti „Ministry of Echology“ taip pat žengė į sceną.
Lietuvių atlikėjų sąraše penktadienio vakarą – ir Kamilės Gudmonaitės bei Manto Zemlecku duetas „Kamanių šilelis“, ir naują programą gerbėjams paruošusi charizmatiškoji Monika Liu.
Tuo pat metu skirtingose scenose festivalininkų dėmesiu dalinosi iš Rusijos atvykusi modernų skambesį mėgstanti trijulė „Oligarkh“ bei lietuvių repo improvizacijų meistrai „Jama&W“.
Svajingai lyrišką pasirodymą surengė latvė Alise Joste, griausmingai nugriaudėjo airių indie rokeriai „The Academic“ bei britų grupė „Formation“.
Iškart po jų „Lofto Fest“ publikos dėmesį pasiglemžė „G&G Sindikatas“, čia sugrojęs žinomiausius savo kūrinius.
Tekstas ir galerija pildomi
