Nuoširdi, jautri ir iki kaulų čiulpų atvira atlikėja Lykke Li (32 m.) užsitarnavo tūkstančių ištikimų gerbėjų pagarbą. Nemaža jų dalis – ir čia, Lietuvoje. Tik paskelbus apie atlikėjos vienintelį koncertą Baltijos šalyse, kilo nemažas sujudimas, o įvykio nepraleido ir žinomi veidai: duetas Lilas ir Innomine, Beata Tiškevič, Vaidotas Valiukevičius, Aistė Lasytė.
Rimčiausia priežastis – didelis ilgesys. Po jos paskutinio įrašo praėjo ketveri metai, o pastaruosius metus apšviestas scenas ji buvo iškeitusi į šeimyninę ramybę. Lykke Li susilaukė sūnaus su prodiuseriu, muzikantu Jeffu Bhaskeriu.
Dabar Lykke Li į sceną žengia su naujomis jėgomis ir dar didesniu kūrybiniu įkvėpimu. Klausytojai Vilniuje buvo vieni pirmųjų, kurie išgirdo kelias naujas dainas ir iš birželį pasirodysiančio ketvirtojo albumo.
Savo koncertinį žygį Lykke Li pradėjo Jungtinėje Karalystėje. Ji dalyvavo BBC rengiamame festivalyje „The Biggest Weekend“. Kita stotelė – susitikimas su klausytojais Vilniuje, kuriuos pasitiko ir apšildė jauna bei perspektyvi lietuvių muzikos kūrėja Rūta Mur.
Po pertraukos scena perleista pagrindinei vakaro žvaigždei, o tik nuskambėjus pirmiesiems muzikos garsams žvilgsniai nukrypo į dvi didžiules Lykke Li akis. Įspūdingos scenos vizualizacijos tik dar kartą priminė, kad atlikėja prieš savo klausytojus nori būti visiškai atvira, o jos muzikos dėka klausytojai gali žvelgti tiesiai į širdį. Visos Lykke Li dainos atskleidžia itin asmeniškus jos išgyvenimus, pasakoja nelaimingos meilės istoriją.
„Vilniau, bandžiau atvykti čia aštuonerius metus. Tad labai džiaugiuosi, kad pagaliau esu čia. Ir labai džiaugiuosi, kad esate kartu“, – sveikinosi atlikėja.
Nors koncertų salėje susirinko išties nemaža minia, kurie net ir susispaudę lingavo į taktą, o geriausias dainų vietas lydėjo aukštai į dangų iškeltomis rankomis, švedų muzikos žvaigždei to nepakako. Ir dar kartą įrodė, kad ji nevynioja žodžių į vatą.
„Noriu triukšmo ir dar bent keturių vyno taurių, – rėžė Lykke Li. Tačiau aplodismentų pritrūko ir nuskambėjus dar vienai dainai ji nepasidavė: „Man atrodo, kad jūs turėsite šaukti garsiau, nes kitaip man teks gerti daugiau. Būti scenoje nelengva, tad šaukite, šokite, dainuokite, rūkykite. O dabar – kiek depresyvi daina, tai nenustebkite, jei verksiu. Bet čia mano vakarėlis, tai galiu daryti, ką noriu“.
Susirinkusieji neabejotinai tikėjosi išgirsti visas mylimiausias švedų perlu tituluojamos atlikėjos dainas. Ir liko nenusivylę. O išgirdę senuosius hitus „Little Bit“, „No Rest For the Wicked“ ir, žinoma, „I Follow Rivers“ – visiškai pašėlo.
Koncerte taip pat nuskambėjo naujausi kūriniai iš birželio 8-ąją pasirodysiančio jos ketvirtojo albumo „so sad so sexy“. Muzikos kritikai jau įvertino naująją jos stilistiką, o klausytojai Lietuvoje buvo vieni pirmųjų, kurie galėjo dar artimiau susipažinti su atlikėja. Naujame albume ji palietė itin asmeniškas temas: vaikystę, šeimą, meilę, motinystę, laimę ir liūdesį.
Apie Lykke Li
Muzikanto ir fotografės šeimoje gimusios Lykke Li vaikystė buvo intensyvi ir klajokliška. Ji gyveno Stokholme, Lisabonoje, Maroke, Nepale, Indijoje, o daugiausiai laiko praleido Portugalijos kalnuose.
„Pakeičiau 11 mokyklų. Tai galėtų atrodyti smagus nuotykis, bet aš buvau nepaprastai jautri ir troškau stabilumo. Turėjau pasitelkti vaizduotę. Neturėjau televizijos nei žaislų, tiesiog vaidindavau, kad esu Piteris Penas. Labai ilgai maniau, kad esu negraži. Visi mano šeimos nariai labai gražūs, o mano veido bruožai – keisti. Švedijoje tarp mėlynakių blondinių atrodau kaip čigonė. Bet mokytoja visad sakydavo, kad jei turi gražias akis, tai ir tavo siela graži“, – atvirauja Lykke Li.
Pirmiausia Lykke svajojo tapti jūrų biologe: „Jaučiau stiprų ryšį su delfinais. Man atrodė, kad jie vieninteliai mane supranta. Bet tada per televiziją išvydau Michaelo Jacksono klipą „Black or White“ ir supratau, kad noriu šokti ir dainuoti dykumoje. Nežinojau, vyras jis ar moteris, bet jis buvo toks laisvas ir toks laimingas!“
Tai tapo pagrindiniu jos tikslu ir ji nė už ką nesutiko jo išsižadėti. Dirbo padavėja, pardavėja, barmene, slauge... Tada pradėjo dainuoti baruose, kur ne kartą buvo nušvilpta. „Mano mama visai nemoka dainuoti, o tėtis tik groja gitara. Stokholme buvo toks gospelo choras imigrantams – būtent jame išmokau dainuoti. Man atrodo, kad jie dainuoja visa siela, kaip nemoka jokie baltieji švedai“, – savo išskirtinės dainavimo manieros paslaptį atskleidžia Li.
„Žinojau, kad turiu tai pasiekti. Jei ne dainų rašymas ir kūryba, turbūt būčiau nebegyva. Vieni žmonės pasirenka alkoholį ir narkotikus, aš turiu savo muziką... Tai pati gražiausia dovana, kokią esu gavusi. Jautrumas ir sudėtingos patirtys menininkui taip pat yra dovana“, – apie tai Lykke Li kalba tvirtai sugniaužusi kumščius.
Galiausiai ji sutiko prodiuserį, kuris ja patikėjo. Netrukus visi Švedijoje pradėjo jos ieškoti, visi norėjo su ja dirbti. Staiga Švedija tapo per maža: „Išvykau į Londoną, kur surengiau galybę mažų koncertų, tada tas pats Amerikoje... Sugrodavau po 12 koncertų per 3 dienas. Pamažu mano vertė vis kilo ir galiausiai apšildanti atlikėja tapo pagrindine žvaigžde.“
