2006-ieji – grupės „System of a Down“ gerbėjai sužino dvi naujienas. Kaip visada tokiais atvejais, viena jų buvo gera, kita – bloga. Pirmiausia – grupė pelnė „Grammy“ statulėlę už geriausią roko muzikos dainą „B.Y.O.B“. Tuo pačiu jie pranešė, kad suka skirtingais keliais. O po metų, visų didžiam džiaugsmui, grupės vokalistas S.Tankianas pradėjo solinę karjerą.
Pirmasis Serjo solinis albumas „Elect the Dead“ pasirodė 2004-aisias, o to paties pavadinimo koncertinis turas tęsėsi iki 2010. Du šio albumo singlai – „The Unthinking Majority“ ir „Empty Walls“ – sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir kritikų palankių vertinimų.
Po sėkmingo solinio debiuto, Serjas Tankianas išleido dar tris populiarius, bet labai skirtingus albumus. 2010 m. pasirodžiusiame „Imperfect Harmonies“ atlikėjas eksperimentuoja su džiazo ir klasikine instrumentine muzika, po metų išleistame „Harakiri“ S.Tankianas grįžta „prie šaknų“ – roko muzikos, o 2012 m. pabaigoje pasirodė ir pirmoji jo simfonija „Orka“, kurią atlikėjas pristatė ir Lietuvos publikai.
 |
| Serjo Tankiano koncerto akimirka |
Koncertas prasidėjo kiek po aštuntos. Tiesa, ne griaudinčia ar riaumojančia muzika, o švelniais simfoninio orkestro garsais. Scenoje pirmiausiai pasirodė Vytauto Lukočiaus vadovaujamas Vilniaus simfoninis orkestras, o pskutinis į ją lipo ir S.Tankianas. Šis šiltai padėkojo visiems, nors ir ne itin gausiai, susirinkusiems. „Labas vakaras visiems ir ačiū, kad atvykote pasiklausyti mano simfonijos „Orca“. Tai bus keturių dalių simfonija, kurios tarpuose skambės dainos iš mano pirmojo solinio albumo „Elect the Dead“, – susirinkusiai publikai dėkojo muzikantas, dainininkas ir kompozitorius.
Pirmoji koncerto dalis, pavadinimu „Victorious Orcinus“ skambėjo, kaip ir implikuoja pavadinimas, pergalingai. Kompozitorius susirinkusiems paaiškino, kad simfonija yra apie banginį-žudiką Orką, tad keturios jo dalys simbolizuoja jo gyvenimo ciklą. Pirmoji dalis – banginio gyvenimo zenitas, aukščiausias taškas, pergalingas etapas.
Tiesa, pritemdytoje salėje, buvo galima matyti, kad susirinkę melomanai, nors ir mėgavosi sklindančia muzika, labiausiai laukė, kol scenoje pasirodys žmogus, dėl kurio jie čia atėjo – Serjas. Naujausios muzikanto simfonijos visi klausė susikaupę, o pirmąsias Serjo atliktas dainas – „Feed us“, „Blue“ ir „Sky is over“ – pasitiko plojimais ir švilpimu.
 |
| Serjo Tankiano koncerto akimirka |
Žinoma, malonu buvo ne tik girdėti jo įstabų balsą – nuo sodriai niūraus iki neapsakomai ar net įkyriai aukšto – bet ir žiūrėti kaip jo kuriama muzika „teka“ visu jo kūnu. Nuo kojų iki rankų pirštų, o geriau įsižiūrėjus, galėtum prisiekti, kad judėjo net jo ausų galiukai.
S.Tankiano pasirodymas – tarsi mažas, muzikalus teatras, kuriame dramą, tragediją ar komediją kuria ne tik natos, bet ir mimika, judesys ar tiesiog skaitomas jo manifestas (dainos „Feed us“ dalis – aut. past.).
Dainininkas savo auditorijai buvo malonus. Juk kiekvieno lietuvio žandai ima rausti ir ausys kaista, kuomet tavo dievukas, pirmą kartą lankydamasis Vilniuje jį giria.
„Aš čia esu pirmą kartą ir noriu pasakyti, kad per tas trumpas 48 valandas, tiek laiko esu čia atvykęs, supratau kokiame gražiame mieste jūs gyvenate. Vilnius – nuostabus“, – gyrė sostinę jis.
Antroji simfonijos „Orca“ dalis „Oceanic Subterfuge“ vėl gi skambėjo be S.Tankiano. Tačiau šis, sugrįžęs atlikti dainų „Lie Lie Lie“, cenzūros nepaliestos „Money“, „Baby“ ir „Elect the Dead“ negailėjo pagyrų V.Lukočiaus vadovaujamam orkestrui. Žinoma, jis nepasididžiavo ir ragino susirinkusią publiką ne ramiai sėdėti krėsluose, o atgyti ir pasilinksminti. Nepaisant to, kad ši Serjo sukurta simfonija kiek labiau sofistikuota nei „System of a Down“ koncertas, dainininkas ragino ramiai kiūtančią publiką šėlti. Maža to, jis padėkojo už ir palaikymą bei supratimą.
„Dauguma čia susirinkusių atėjo dėl to, kad mėgsta roką ir žino mane, kaip „System of a Down“ vokalistą. Ačiū jums, kad atėjote pasiklausyti muzikos, kurią aš kuriu dabar, pasiklausyti mažiau roko ir daugiau simfonijos“, – padėką aidint plojimams tarė Serjas.
Trečioji „Delphinus Capensis“ ir ketvirtoji „Lamentation of the Beached“ simfonijos dalys buvo pasitiktos su tokia pačia rimtimi ir susikaupimu kaip ir pirmosios dvi. Kur kas daugiau triukšmo sulaukė Serjo atliekami kūriniai tarp jų – „Honkong Antelope“, „Falling stars“ ar „Beethoven‘s Cunt“. Aidint pastarajai melomanai negailėjo plojimų.
 |
| Serjo Tankiano koncerto akimirka |
Tiesa, atėjus metui atlikti paskutinę dainą „Empty Walls“ Serjas patikino, kad čia susirinkę „tikrai neprivalo sėdėti“. Daugiau raginti tikrų muzikanto gerbėjų ir nereikėjo, tad visa salė per vieną mirksnį atsistojo ir plodami ėjo scenos link. O praėjus jam dainuoti, jie traukė kartu su juo – kas tuo tarpu siekė paliesti jo ranką, kas tiesiog šokčiojo iš džiaugsmo į viršų.
Pasibaigus visoms repertuare numatytoms dainoms muzikantas padėkojo publikai, kaip grupės „System of a Down“ nariui ir dera: „Ačiū, jūs buvote su*** nerealūs, – tada atsigręžęs į „Vilniaus simfoniata“ orkestrą tarė. – Ko jūs sėdite, šie plojimai skirti ir jums, atsistokite, nes ir jūs buvote su*** nerealūs.“
Pasibaigus programai publika, nesiliovė plojusi ir tikėjusi, kad S.Tankianas dar kartą pasirodys scenoje. Jų plojimai, o gal net labiau maldos, buvo išgirstos – jis grįžo.
Paskutinį kartą Serjui užlipus į sceną nuskambėjo kūrinys „Gate 21“, kurį jau atliko ne visas orkestras, o keli kartu su S.Tankianu iš JAV atvykę muzikantai.
Po bene dviejų valandų simfoninio roko muzikos, salėje įsijungė šviesos, o čia susirinkę Serjo gerbėjai ėmė pamažėl skirstytis, palikdami tik tuščias kėdes ir prisiminimą, apie vieną geriausių savo gyvenimo antradienių.
 |
| Serjo Tankiano koncerto akimirka |
