Organizatoriai šiemet suskaičiavo per 10 tūkstančių lankytojų, – šis skaičius gerokai pranoko iki tol vykusius Karklės festivalius. Pajūris atvykusius pasitiko saulėtu ir šiltu oru, išsilaikiusiu kone viso savaitgalio metu.
Jautrūs ir nostalgiški
Renginio muzikinė programa prasidėjo simboliniu vėliavos pakėlimu, trumpomis kalbomis ir Marko Palubenkos pasirodymu. Po įspūdingo elektroninio dueto „Satta“ festivalyje Šventojoje vos prieš savaitę, Karklėje Markas pateikė labiau sau įprastą solo koncertą. Pritariant tik vienišai akustinei gitarai ir tykiems kompiuterio garsams, vilnietis atliko daugelį debiutinio albumo „No fun in 101“ kūrinių, taip pat ir vienintelę savo lietuvišką dainą. Nors ankstoką popietę klausytojų susirinko vos keletas dešimčių, tai nesutrikdė atlikėjo ir šis padovanojo pajūrio kopoms ir susirinkusiems jaukų pasirodymą.
 |
| „Lemon Joy“ |
Iš karto po to pagrindinę sceną atidarė veteranai „Lemon Joy“. Kur kas solidžiau grupės palaikyti susirinkę klausytojai turėjo progą išgirsti šiek tiek naujausios grupės kūrybos iš ne per seniai pasirodžiusio albumo „Stebuklas“, tačiau daugiausiai dėmesio, žinoma, susilaukė senieji hitai. Buvo ir „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“, ir „Pamiršk Mane“, ir „Karolis“. Pabaigai Igoris Kofas ir kompanija pasiliko paskutinį savo singlą „Kažkada“, kurį publikos pageidavimu atliko du kartus. Kaip sakė vienas aktyviausių grupės palaikytojų Saulius: „Aš užaugau su šia muzika, man patinka tiek nauja, tiek sena grupės kūryba ir didelio skirtumo nematau“.
 |
| Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ pasirodymas |
Vėliau festivalio „Kopų“ sceną užėmė tautosakos motyvus ir interpretacijas pamėgę muzikantai. „Žalvarinis“ pateikė folklorinio metalo diskoteką, o lėtesniais epizodais liūliavo romiomis lopšinėmis. Kur kas daugiau dėmesio susilaukė Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, savo pasirodymu jūros krante palydėję saulę. Kolektyvas daugiausiai grojo savo paskutinio albumo „Broliai“, skirto pokario partizanų atminimui, kūrinius. Ta proga priekinės eilės pasitiko grupę su trispalve, o ir likę susirinkusieji retkarčiais padėdavo Aistei ar Rokui Radzevičiui sudainuoti skambiausias eilutes. Dvelkė švelnia didaktika, tokie dirbtiniai rimai kaip „gegužė-lino drabužiai-drauguži-Stelmužė“ neatrodė pats tinkamiausias būdas pasitikti vakarą, visgi galutinai „Skylė“ žiūrovus papirko su „Jūržoliu šokiu“ pabaigoje. Tuo pat metu pagrindinėje scenoje buvo galima išgirsti danų elektrorokerių „Carpath North“ pasirodymą.
Tiko ir rokeriams, ir romantikams, ir norėjusiems šokti
 |
| „Mumiy Troll“ pasirodymas |
Vėliau sekė bene labiausiai lauktas ir vienintelis kokybiškas užsienio eksportas – rusų roko grupė „Мumiy Troll“. Charizmatiškas kolektyvo lyderis Ilja Lagutenko scenoje pasirodė pasipuošęs stilizuotu kalinio kostiumu, draugiško katino balsu lietuvių kalba ištarė „Labas vakaras, Karkle“ ir atidarė savo beveik pusantros valandos grojaraštį, kuriame buvo galima rasti tiek visiems puikiai pažįstamų hitų („Утекай“; „Невеста“, „Дельфины“), tiek naujesnės grupės kūrybos. Pradžioje kovoję su kiek tyloku įgarsinimu, kuomet dešimtoje eilėje galėjai nešaukdamas kuo puikiausiai susikalbėti, koncertui įsibėgėjus Ilja vis dažniau akustinę gitarą išmainydavo į elektrinę, taip kamerinę atmosferą paversdamas roko diskoteka. Grupė pabaigė su kone dešimties minučių epopėja „Sleep Rock‘n‘Roll“, o iškviesti pakartojimui dar pateikė lyrišką kūrinio „Это по любви“ versiją.
Jau visai sutemus Kopų sceną pajūryje šildė Alinos Orlovos dainos. Gausiam susirinkusių gerbėjui būriui visaginietė dovanojo tiek dar niekur negirdėtus kūrinius, tiek ir pirmuosius atlikėjos žingsnius menančius pianino akordus, tokius kaip „Mėnulis“, „Nesvarbu“ ar „Paskutinio mamuto daina“.
 |
| Marijonas Mikutavičius |
Geriausias laikas pagrindinėje scenoje penktadienį atiteko Marijonui Mikutavičiui. Atlikėjas pateisino visų gausiai jo palaikyti susirinkusių lūkesčius: skambėjo ir paskutinio Europos krepšinio čempionato himnas, ir visi pastarieji jo radijo singlai, ir AC/DC ar Bryano Adamso koveriai, ir jau dainų šventės repertuaro dalimi tapusi „Pasveikinkit vieni kitus“. Visų festivalininkų pagirioms Marijonas skyrė „Aš miręs“, pripažinęs, jog kūrinį parašė tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pabaigai atlikėjas paliko „Tris milijonus“, kurių priedainio jam pačiam net nereikėjo dainuoti. Vakarą festivalio lankytojai dar galėjo užbaigti kartu su beatbox grupe iš Latvijos „PER“, Roko klube koncertavusia „Katedra“ ar iki paryčių veikusia „Jager Club Stage“ palapine.
Kiek apniukusi šeštadienio pradžia
Šeštadienis Karklėje išaušo vėjuotas ir kiek apniukęs, tad festivalio svečiai turėjo galimybę dalyvauti galybėje organizatorių pramogų: pajūryje buvo galima mokytis šokių judesių, ištroškę daugiau adrenalino turėjo šansą šokti su virve, sporto mėgėjai – sudalyvauti paplūdimio tinklinio ar krepšinio turnyruose. Kompanija „Finta“ siūlė išsimarginti plaukus ir veidus, įkaušusi draugų kompanija – įšauti pusę litro alaus vienu kartu su specialiai sukonstruotu piltuvėlius, o gal tiesiog išbandyti savo jėgas „Alaus Pongo“ turnyruose.
 |
| Ieva Narkutė |
Muzikinę programą „Kopų“ scenoje pradėjo Ieva Narkutė su grupe. Geriausiai pažįstama iš filme „Tadas Blinda. Pradžia“ skambėjusio kūrinio „Raudoni Vakarai“, atlikėja dar neatrodė pasiruošusi pilnavertiškai užpildyti savo valandos programą, o jos klausytojų gretas praretino ne tik monotoniškos ir viena į kitą per daug panašios dainos, bet ir pradėjęs krapnoti lietus. Pagrindinę sceną po valandos atidarė suomiai „Deep Insight“, kurie kelioms dešimtims susirinkusių klausytojų pateikė prieš penkmetį klestėjusio, tačiau taip pat greit nuslūgusio emo-roko programą. Tatuiruočių ant scenos buvo daugiau nei akordų, o labiausiai patenkinti pasirodymu atrodė patys muzikantai.
Meilės prisipažinimai ir ne tik
Retai koncertuojantis klaipėdiečių duetas „Atika“ užėmė „Kopų“ scena nuo šeštos valandos vakaro ir susirinkusiems padovanojo akustinį pasirodymą. Koncertui įpusėjus, jį pertraukė renginio vedėjas, pristatęs gimtadienį švenčiančią merginą, kuriai čia pat ant scenos pasipiršo jos vaikinas ir palydint griausmingoms ovacijoms išgirdo lemtingąjį „Taip“.
Iškart po to į pagrindinę sceną žengė „Skamp“. Kaip visuomet, grupė pasirodymą pradėjo Ericos Jennings balsu ir Viktoro Diawaros gitaros duetu, o tik po kelių kūrinių prie jų prisijungė ir publiką išjudino Vilius Alesius. Klausytojai turėjo progą išgirsti „You Got Style“, Fishy“, „Na Na Na“ ir keletą kitų senesnių hitų, taip pat naują kūrinį, dedikuotą grupei „Pussy Riot“, kuri neseniai išgirdo teismo nuosprendį, siunčiantį moteris į kalėjimą dviem metams.
 |
| Justė Arlauskaitė-Jazzu |
Kone visą likusį „Skamp“ pasirodymo laiką užėmė nuoširdus Viliaus ir Viktoro rūpestis visų susirinkusių nuotaika ir vakarėlio smagumu. Pabaigai jie į keistą derinį sugebėjo sudėti Nirvanos „Smells Like Teen Spirit“ bei Lady Gagos „Bad Romance“.
Toliau vakarą tęsė „Leon Somov & Jazzu“, sutraukę bene gausiausią žiūrovų minią „Kopų“ scenoje festivalio metu. Justė Arlauskaitė-Jazzu neskubėdama keliavo per albumo „Score“ kūrinius, apipinta inteligentiškos šokių muzikos ir demonstruodama įspūdingus savo vokalinius sugebėjimus.
Antros dienos finalas – visų malonumui
 |
| Andrius Mamontovas |
Vieta pagrindinėje scenoje tuo metu užėmė Andrius Mamontovas. Audringai žiūrovų pasitiktas, jis pirmoje savo programos pusėje daugiausiai atliko nevienareikšmiškai įvertinto savo paskutiniojo albumo „Elektroninis Dievas“ kūrinius. Vardindamas augalų, gamtos reiškinių ir spalvų pavadinimus (iš serijos – „Kas tu esi ir kur tu eini, mano tėvas akmuo, motina upė“), jis buvo kantriai išklausytas, tačiau tikras smagumas prasidėjo tik Mamontovui iš archyvo ištraukus senesniuosius savo bei „Foje“ kūrinius. „Kitoks pasaulis“ ar „Vaikystės stogas“ suskambo kiek naujai, kadangi Andrius viso koncerto metu naudojo vien akustinę gitarą. Žiūrovų iškviestas dar kartą, atlikėjas jų džiaugsmui pabaigoje atliko „Laužo šviesą“.
„Keistuolių“ teatro mylėtojai tą patį vakarą dar galėjo pasidžiaugti jų „Paskutinių Bremeno Muzikantų“ spektaklio festivaline versija, kartu su „Meilės Nėra“, „Būk Mano Varpeliu“, „Tuk Tuk Tuk“ ir kitomis žymiausiomis jų interpretacijomis.
 |
| Egidijus Dragūnas-Selas |
Tuoj po jų sekė daugelio labiausiai lauktas SEL koncertas pagrindinėje scenoje, kuris Karklės festivalyje grojo jau antrus metus iš eilės. Nors Egidijų Dragūną-Selą palaikyti susirinko kone visi renginio svečiai, jis šiemet nerodė pačios geriausios formos – dažnai palikdavo žiūrovams dainuoti kūrinių priedainius patiems, turėjo problemų su sudėtingesnėmis dainų atkarpomis, pats pasirodymas buvo gana trumpas ir neišbaigtas. Kaip visuomet, E.Dragūnas visiems susirinkusiems linkėjo meilės, vienai ypatingai porelei – sėkmingo gyvenimo, o pabaigoje, atliekant „Saulės miestą“, vieną eilutę juokais pakeitė į „ir jei tavo teisės komisariate“. Nepaisant to, žiūrovai pradėjo skirstytis koncertui dar nesibaigus. Turėję jėgų šeštadienį dar galėjo užbaigti su Mantu Jankavičiumi ar AC/DC projektu.
Šiųmetinis Karklės festivalis lankytojams pasiūlė ir sekmadieninę programą – „Kopų“ scenoje dar koncertavo jaunas funk kolektyvas „Fun Clock“, lietuviškų šaknų turintis amerikietis iš Islandijos Low Roar, Andrius Kulikauskas, „The Artrace“, o festivalį uždaryti buvo patikėta latviams „The Hobos“.
