Nuo 1964-ųjų koncertuojantis Alice Cooperis per kelis dešimtmečius savo vardą spėjo išpopuliarinti ne tik kaip muzikanto, bet ir kaip artistiškos, gerbėjų dėmesį įspūdingais šou sugebančios prikaustyti asmenybės.
Jo pasirodymai išsiskiria originaliais spektakliais, kurie silpnesnių nervų žiūrovams neretai primena kone šėtoniškas apeigas. Elektros kėdės, gyvi smaugliai, tariamas kraujas ir butaforinė giljotina, kurioje per daugybę metų galvą padėjo ne viena šou dalyvavusi lėlė.
Dėl kai kurių elementų rokeris neretai sulaukia ir dievobaimingųjų kritikos, esą visas jo šou – tai lyg tamsiosios mišios. Nors toks Alice Cooperis kuriamas įvaizdis – tik personažas scenoje, jis pats užaugo religingoje šeimoje, tiek jo senelis, tiek tėvas tarnavo bažnyčiai.
Dviprasmiškų reakcijų muzikantas sulaukė ir 2000-aisiais sostinės Vingio parke vykusiame koncerte. Tuomet Lietuvą jis įtraukė į koncertinio turo „Live from the Brutal Planet“ programą, kur pristatė tokio pat pavadinimo savo albumą.
Šįkart į Lietuvą amerikietis taip pat atvyko su nauju albumu – vos prieš porą dienų, liepos 28-ją, išleistu „Paranormal“, o vizitas Trakuose – vienintelis jo pasirodymas Baltijos šalyse gastrolių „Spending The Night With Alice Cooper“ metu.
Trakų pilies kiemas vidurvasarį išgyvena kasdien sulaukdamas didžiulio muzikos gerbėjų antplūdžio. Dar sekmadienį čia sausakimšame kieme koncertavo britų soulo žvaigždė Jessie Ware, pirmadienį sceną užleidusi trankiam rokui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sausakimšoje Trakų pilyje koncertavusi Jessie Ware baidė uodus ir žavėjosi kurortu
Tiek gerbėjų, kiek sulaukė Alice Cooperis, jam galėtų pavydėti ne vienas muzikantas – eilė norinčių patekti į koncertą iki salos nusidriekė per du tiltus, o eilės galą buvo sunku rasti ir miesto dalyje. Net vietos pardavėjai stebėjosi – esą nors čia kasdien vykstantys koncertai sutraukia nemažai svečių iš įvairių Lietuvos ir užsienio šalių miestų, tiek pastaruoju metu publikos jie sakė dar nematę.
Į sceną Alice Cooperis, kurio tikrasis vardas – Vincentas Damonas Furnieris, įžengė kaip tikra žvaigždė – balti, raukiniais dekoruoti barokinio stiliaus marškiniai, smokingas, jam būdingas ryškus grimas. Sunku ir patikėti, kad scenoje pavydėtiną energija spinduliuojančiam muzikantui – 69-eri.
Į rengiamus šou gerbėjai plūsta ne tik dėl laikui nepavaldžios muzikos, bet ir dėl įspūdingų spektaklių. Sarkazmo nestokojantis ir puikų humoro jausmą turintis muzikantas net ir po daugelio metų sugeba stebinti.
Kad Alice Cooperio populiarumas neblėsta ir po 50 metų, įsitikinti nesunku – didžiausi gerbėjai į pasirodymą vos atvėrus vartus atskuodė bėgte. Ir visa tai tam, kad spėtų užsiimti kuo geresnę vietą arčiau scenos.
O tai jo koncertuose daryti tikrai verta! – reginys, kurį pirmadienio vakarą išvydo į Trakus atvykę gerbėjai nepaliko abejingų.
Šis pasirodymas – tas, kurį reikia stebėti atidžiai, jau nuo pat pirmos minutės žiūrėti tiesiog nenuleidžiant akių. Scenoje veiksmo tiek, kad tik spėk dairytis!
Šou prasidėjo ugnies kriokliu, kuomet nuo scenos viršaus sužibo krentantys fejerverkai. Keletas griausmingų akordų, mušantys būgnai, suriaumoję gitaros ir scenoje pasirodė pagrindinis vakaro svečias.
Alice Cooperis ne kartą keitė kostiumus: tai smokingas, tai balti marškiniai, tai galvą pridengęs cilindras ar tiesiog juodas, raudonas, baltas kostiumas – jų buvo ne vienas.
Dar koncerto pradžioje muzikantas publiką pradžiugino smagias suvenyrais – į minią skriejo ir jo lazda, ir netikrų pinigų kupiūros.
Jau vakaro pradžioje skambėjo gerbėjams puikiai pažįstami hitai, tarp kurių – ir „Brutal Planet“, „Lost In America“ ar „Poison“ – pastarasis publikos buvo pasitiktas kurtinančiais šūksniais.
Dar vienas bene labiausiai lauktų publikos kūrinių „Feed My Frankenstein“ tai pat neapsiėjo be įspūdingo šou. Į sceną Alice Cooperis žengė vilkėdamas kruvinu laboratoriniu chalatu, tačiau netrukus buvo sučiuptas ir įsodintas į gigantišką elektros kėdę. Įelektrinta kėdė sproginėjo fejerverkais, o pasigirdus sprogimui pats muzikantas dingo dūmų debesyje. Tuomet čia įžengė milžiniško dydžio zombį primenanti Frankenšteino lėlė.
O tokių lėlių scenoje buvo ir daugiau, su viena jų dainininkas atliko ir atskirą kūrinį, laikydamas gražuolę iš siūlų susuktais rožiniais plaukais vėliau uždarė į karstą.
Vienas ryškiausių pasirodymo elementų – jau tradiciniu tapusi Alice Cooperio nužudymo inscenizacija. Į sceną buvo įvežta didžiulė giljotina, o pasigirdus spiegimui muzikantui visų akivaizdoje buvo tariamai „nukirsta“ galva, kurią vėliau po sceną nešiojo spektaklyje dalyvavęs budelis.
Kai jau atrodė, kad akims vaizdų užtektinai, rokeris pažėrė dar keletą savo perliukų. Čia skambėjo ir naujausio jo albumo kūriniai, o maždaug pusantros valandos trukęs šou baigėsi vienu ryškiausių jo visų laikų kūrinių, daugiau nei prieš 40 metų parašytu „School‘s Out“. Tuomet į minią skriejo didžiuliai spalvingi pripučiami kamuoliai, kuriuos pradūrus pažiro blizgūs konfeti.
Čia pasigirdo ir „Pink Floyd“ hito „Another Brick In The Wall“ ištraukos, ir 1971 metais išleistas singlas „I‘m Eighteen“, kurio priedainį publika dainavo panirę į blizgučių jūrą: scena nušvito fejerverkais, į minią skriejo konfeti lietus, o pats muzikantas vilkėdamas blizgiu kostiumu galiausiai tarė: „Kas yra Alice? Aš esu Alice. Alice Cooperis.“ O tuomet dar atsisveikindamas pridūrė: „Jūs esate paranormalūs.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Legendinis JAV roko atlikėjas Alice Cooper jau atvyko į Lietuvą