Donato Motvydo koncertas taip ir vadinosi – „Tai mūsų laikas“. Skambėjo naujausios jo dainos iš albumo, kurį turo metu galima įsigyti tik koncertuose.
Visus iki vieno užburiantis atlikėjas šiauliečiams įrodė, kad jis yra vertas dukart atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse.
Gal šiandien kito atlikėjo, kuris nuo scenos skleistų tokią energiją, Lietuva neturi?
D.Montvydo šou – muzika, ritmas, balsas ir judesys. Jis kruopščiai surepetuotas, tačiau panašu, kad prieš tai jis buvo išjaustas. Nieko svetimo atlikėjui, nieko nepriimtino žiūrovui.
Seksualumas? Jis yra. O kur jam dėtis, kai ant scenos tokia jaunystė pavasariu sprogsta. Kažkuri gerbėja nebeištvėrė ir ištiesė savo dievaičiui gėlių puokštę tiesiai į sceną.
D.Montvydas jas priėmė, tačiau gerbėjos vien tik su „ačiū“ nepaleido. Priklaupė ant scenos krašto ir ją pabučiavo.
Minusas – dėl pagarbos priekyje sėdintiems, koncerto pradžioje apsaugininkai visus į atlikėją tiesiančius rankas nustūmė atgal į savo vietas. Kitaip iš tiesų parteryje sėdintys nieko nebūtų matę.
Netikit? Jau per antrą dainą iš salės plūstelėjo šimtai laimingų paauglių. Jie tiesė rankas į savo dievaitį. Taip. Tikrai dievaitį, nes tik jį taip galima norėti paliesti. Nors pirštų galiukais.
Galima spėti, ką D.Montvydas atsakytų cinikams? „Donatai, tu turbūt žiauriai pasikėlęs ir pasipūtęs – tave taip dievina žmonės.“
„Aš juos irgi dievinu“, – atsakytų atlikėjas, ir scenoje atiduotų visą save, net jei perdegtų aparatūra, užgestų šviesos.
