Vieno iš svarbiausių A.Mamontovo pasirodymų šiais metais metu gerbėjai išgirdo pačias populiariausias muzikanto dainas, sukurtas per 30 šalies muzikos scenoje praleistų metų. Prieš pat koncertą atlikėjas prasitarė, jog kūrinių sąrašas Kaune, lyginant su Vilniumi, kiek išsiplėtė – į grojaraštį įtrauktos dvi papildomos dainos.
„Vilniuje gavome gerą pamoką. Supratome, kad šiek tiek per trumpai grojome. Tai pridėjome dvi papildomas dainas“, – prisipažino A.Mamontovas.
„Šiandien nėra jokių apšildančių grupių. Tad pradėkit šokt dabar, nieko nelaukit. Čia yra geriausias laikas – dabar“, – į tūkstantinę minią kreipėsi atlikėjas, pats ėmęs energingai trypti scenoje.
Pirmuoju kūriniu, kaip ir sostinėje, tapo daina „Jeigu aš numirsiu“, iš 1995 metais išleisto debiutinio A.Mamontovo albumo „Pabėgimas“. Pastarąjį kartą ši daina koncerte skambėjo 2003 m. Pirmasis kūrinys užbaigtas efektingai – didžiuliu sprogimu scenoje. Į šonus išlakstė iki tol virš Andriaus kabėjęs 50-ties metų jubiliejaus ženklas. Pusės amžiaus kaip nebūta. Prasidėjo sentimentali kelionė atlikėjo muzikiniu keliu.
„Šiandien nėra jokių apšildančių grupių. Tad pradėkit šokt dabar, nieko nelaukit. Čia yra geriausias laikas – dabar“, – į tūkstantinę minią kreipėsi atlikėjas, pats ėmęs energingai trypti scenoje.
Užgrojo 2003 m. išleistos „Ar tai būtum tu“ akordai. Daugybė raudonų prožektorių taip pat šoko savo šokį, apšviesdami įsišėlti pradedančią publiką.
„O dabar – dar senesnė daina“, – pristatė A.Mamontovas ir ėmė skambinti 1991-ųjų metų „Foje“ kūrinį „Vieną kartą Paryžiuje“.
Būtent šios dainos negirdėjo Vilniaus publika. Tuomet Andrius surengė mažytę apklausą.
„Daugelio senų „Foje“ dainų jauni žmonės nežino, – konstatavo jis, tačiau sulaukė jaunosios publikos garsaus ūžimo. – A, pasirodo, čia Kaunas. Kaune žino. Gerai. Apklausa. Kiek jūsų yra buvę „Foje“ koncerte?“
Visiems buvusiems pakėlus rankas, Andrius paklausė dar kartą: „O kas yra buvę Andriaus Mamontovo koncerte?“. Publika suošė labiau. „O kas mane mato pirmą kartą?“ – trečią apklausos klausimą uždavė atlikėjas.
Pakilus kelioms rankoms, visi nusijuokė. „Kiekvienais metais situacija vis gerėja“, – pasidžiaugė muzikantas, sugebantis prikaustyti tiek paauglio, tiek pensinio amžiaus klausytojo dėmesį.
Tuomet atlikėjas surengė tikrų tikriausią šou – nulipo nuo scenos ir lydimas kameros patraukė į užkulisius. Ten apsirengė šiltai ir paliko areną. Perėjo automobilių stovėjimo aikštelę, kirto Karaliaus Mindaugo prospektą.
„Ten mano muzikantai jums kažką pagros, o aš einu apžiūrėt Kauno. Sako, kad jūsų eglutė gražesnė nei Vilniaus, tai einu įsitikinti. Ką nors ten paveikit, kol sugrįšiu“, – sekamas kameros kalbėjo Andrius, o arenoje viena likusi publika kiek sutriko.
Iki eglutės A.Mamontovas nenuėjo. Nuėjo prie „Respublikos“ vaiduoklio likučių. „Čia Kaunas?“ – šyptelėjo atlikėjas.
Iki eglutės A.Mamontovas nenuėjo. Nuėjo prie „Respublikos“ vaiduoklio likučių. „Čia Kaunas?“ – šyptelėjo atlikėjas.
Šviesos užgeso. Užgrojo lėti „Amžino judesio“ akordai. Minioje sumirgėjo švieselių jūra. A.Mamontovas vėl pasirodė scenoje. Graži iliuzija.
„Išsigandot, kad išėjau?“ – paklausė muzikantas.
Publika suūžė.
„Tai jei ne, išeinu“, – nusijuokė atlikėjas.
Jo grupės narys nuramino: „Taigi Kaunas saugus miestas, ko čia bijot išeit?“.
Netrukus nuskambėjo „Geltoni krantai“. Šalia A.Mamontovo jau dainavo ir Igoris Kofas. Melomanai prisimins, kad I.Kofas šį kūrinį moka nuo 2004-ųjų, kai grupė „Lemon Joy“ jį perdarė elektroninės muzikos stiliumi.
„Su Igoriu susipažinau 1996 m. Jų grupė buvo tik pradėjusi groti, o mano jau byrėjo į šipulius. Suėmė toks keistas jausmas. Pasidarė liūdna. Grįžau namo ir nusiskutau galvą plikai. Kaip kokia Britney Spears. Žmona ryte išsigando, nes pabudo visai šalia kito žmogaus. Ką aš tuo norėjau pasakyti? Nekvailiokite, nedarykit nieko karšta galva. Svarbiausia – dabar ir čia“, – prisiminimais pasidalijo Andrius.
„Jūs neįsivaizduojat, kaip malonu matyt čia tiek žmonių. Viską, ką esu sukūręs per tiek metų, visos mano dainos gyvos tik dėl jūsų“, – gerbėjams atsidėkojo Andrius.
Pasigirdo seno šlagerio „Tušti delnai“ pirmieji akordai ir visų gerbėjų rankos pakilo į viršų. Jas netrukus apšvietė prožektoriai – tuščių delnų jūra. Pasibaigus dainai į sceną atskriejo raudonų rožių puokštė.
„Ačiū už gėles. Bet gražesnių gėlių už jus aš nesu matęs“, – puikiai nusiteikęs šmaikštavo Andrius.
A.Mamontovas padėkojo savo bendražygiams, kurie jį muzikiniame kelyje lydi jau ne vienerius metus. Tarp jų yra ir visai neseniai kartu koncertuoti pradėjęs Andrius – paties Andriaus Mamontovo sūnus. Nuo mažens būgnais grojantis 19-metis buvo pasitiktas gausiomis ovacijomis.
„Studijuoja sūnus mušamuosius instrumentus. Gerai štai sekasi. Manau, gaus įskaitą“, – nuo scenos kalbėjo Andrius vyresnysis.
Pristatęs visus scenos kolegas, jis prisipažino nieko nepapasakojęs apie save.
„Ne viską galiu pasakoti Kaune. Pavyzdžiui, tai, kad gimiau Vilniuje. Mums taip trūksta dramos gyvenime, kad vis priešiname miestus. Net nežinau kodėl. Kaune visad gera groti. Skiriu šią dainą jums, kauniečiai. Žinote, koks dalykas sieja Kauną ir Vilnių? Geležinkelis“, – šyptelėjo atlikėjas ir uždainavo „Paskutinį traukinį“.
Skambant „Meilės nebus per daug“ publika tiesiog pašėlo. Prieš tai virš jų suposi nuo lubų nusileidęs sietynas.
Atlikus paskutinę koncerto dainą „Kitoks pasaulis“, Andrius Mamontovas su grupe paliko sceną. Tačiau tik trumpam. Grįžęs jis išgirdo, kaip publika traukia „Su gimimo diena“. Į tai A.Mamontovas atsakė užtraukęs „Pučia, pučia, jūrų vėjas...“.
„Krantą“ pakeitė viena žinomiausių „Foje“ dainų „Laužo šviesa“. Publika niekaip nenorėjo paleisti Andriaus iš scenos. Matydamas tą pakvaišimą ir girdėdamas nesibaigiančius plojimus, atlikėjas pavaizdavo, jog išsiima savo širdį ir dar plakančią ją atiduoda publikai. Visiems savo fanams.
Koncertinė programa baigta „Saulės miestu“, akustine šios dainos versija. Tam, kad visi gerbėjai galėtų traukti ją kartu su juo.
Ypatingą pasirodymą apipavidalino specialiai sukurtos dekoracijos, didžiausias iki šiol buvęs mūsų šalyje prožektorių ir šviesų skaičius.
Tikrąjį gimtadienį atšventė vasarą
Tikrąją gimtadienio dieną – rugpjūčio 23-iąją – bičiuliai, bendražygiai, scenos partneriai ir garsus būrys gerbėjų A.Mamontovui įteikė 12 minučių trukmės sveikinimą, kuriame netrūko kūrybiškiausių palinkėjimų.
Keletą dovanų atlikėjas ir pats pasidovanojo sau. Gruodžio pradžioje paskelbė išleidžiantis naują albumą „Kibernetiniai žaislai“. „Kibernetiniai žaislai“ – 15-asis solinis A.Mamontovo įrašas. Jame muzikanto gerbėjai ras devynias kitaip skambančias grupės „Foje“ dainas. Kaip teigė pats atlikėjas, būtent taip šios dainos ir turėjo visad skambėti. Tačiau devyniasdešimtųjų pradžioje „Foje“ grojo roką, todėl ir dainos gerokai nutolo nuo pirminio savo skambesio. Praėjo daugiau kaip 20 metų, kol jos suskambo taip, kaip, anot muzikanto, turėjo būti įrašytos, – elektroniniame synth pop žanre.
„Kibernetiniai žaislai“ – jau antras šiemet išleidžiamas kultinės grupės „Foje“ lyderio albumas. Prieš keletą mėnesių Andrius Mamontovas pristatė savo instrumentinę plokštelę „Memories of Something That Never Happened“.
A.Mamontovas savo muzikinį kelią pradėjo prie 34 metus. Tuomet besimokęs Antakalnio vidurinėje mokykloje su draugais sukūrė grupę „Sunki muzika“, kuri netrukus buvo pavadinta „Foje“. Pirmasis koncertas įvyko 1983 m. lapkritį, o paskutinis koncertas, su didžiuliu gerbėjų liūdesiu, vyko 1997 m. gegužės 17 d. Vilniuje, Vingio parko estradoje.
Per 14 savo gyvavimo metų kultinis šalies kolektyvas išleido 9 studijinius, 3 koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje“ laimėjo visus įmanomus to meto muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 000 šios grupės albumų kopijų – tai yra vienas geriausių rezultatų nepriklausomoje Lietuvoje.
Andrius Mamontovas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai medaliu“, Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“, auksine „Jin-Jue“ taure tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje. Atlikėjas taip pat suvaidino 4 pilno metro filmuose, o Eimunto Nekrošiaus spektaklyje atliko pagrindinį – „Hamleto“ vaidmenį.
Šalies muzikos legenda vadinamas Andrius Mamontovas per savo 30 muzikinės veiklos metų išleido net 15 studijinių solinių plokštelių ir pelnė daugybę muzikinių apdovanojimų.
Penkiasdešimtmečio koncertus A.Mamontovas suplanavo Vilniuje ir Kaune, o bilietų į didžiąsias šalies arenas neliko jau prieš mėnesį.
