Nuostabaus grožio ir gilaus jausmo kupiną meilės istoriją didžiojoje scenoje papasakojo solistai Karina Krysko, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Povilas Meškėla, Iglė Bernotaitytė, Tadas Juodsnukis, Michailas Levinas ir Donato Bakėjaus vadovaujama šokių trupė.
Izoldos ir Tristano meilės istorija žinoma jau daugiau nei aštuonis šimtus metų. Ji įvairiomis variacijomis randama senuose keltų rankraščiuose, apdainuota trubadūrų, pasakota kaip pasaka. Bėgant šimtmečiams ji tapo tikra legenda: meilės stipresnės už mirtį simboliu. Statyta daugybėje pasaulio teatrų, atskleista filmuose, ji pagaliau turi ir lietuvišką muzikinę versiją.
„Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ pastatymo režisierius – Kostas Smoriginas. Režisierius-choreografas – Donatas Bakėjus. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė. Kompozitorius – Stanislavas Stavickis. Libreto autorė – Ieva Narkutė. Parodymo garso režisierius – Tomas Ždanavičius. Šviesų dailininkas – Matas Šimonis.
Pagal XII a. visuomenės moralės standartus Tristano ir Izoldos istorija – skandalinga ir laužanti visas normas. Anglija ir Airija anuomet buvo nuolat besikaunančios karalystės. Senasis Kornvalio (Anglija) karalius Markas – valdingas ir žiaurus, įtikinamai įkūnijamas P. Meškėlos, savo patikėtiniui jaunam ir išvaizdžiam riteriui Tristanui paveda pagrobti Airijos princesę Izoldą, kurią ketina vesti ir taip užbaigti varginančius karus.
Planas pakankamai gudrus, tačiau niekas negalėjo numatyti pažeidžiamiausios jo vietos: nugalėjęs Airijos riterius, kuriems aršiai vadovauja Tadas Juodsnukis, ir laimėjęs princesę, Tristanas staiga patiria stipriausią akinančią meilę jai. Tikro jausmo visą gyvenimą ieškanti Izolda akimirksniu supranta, kad pagaliau sutiko sau skirtąjį...
Jeronimo Miliaus kuriamas Tristanas – drąsus negailestingas karys, tačiau žiūrovas nesunkiai pastebės ir jo vidinę jautrią asmenybę, kuri blaškosi tarp meilės ir pareigos, ištikimybės karaliui ir asmeninės laimės. Karinos Krysko Izolda – trapi ir emocinga, ji beatodairiškai pasiduoda jausmui ir naiviai tikisi, kad vyras-karalius „supras ir atleis“. Toks ponios elgesys atrodo nelogiškas ir pavojingas ištikimai jos tarnaitei Branganei. Jos švelnų, bet tvirtą charakterį atskleidė miuziklo scenos debiutantė Iglė Bernotaitytė.
Žinoma, kiekviena didi meilės istorija neapsieina be išdavystės. Ši purvina misija miuzikle atitenka vienuoliui Tomui, kurį vaidina Dainotas Varnas. Vienuolis – itin ryškus neigiamas personažas: apsimetėlis, godus, parsidavėlis. D. Varnas puikiai perkando šį veikėją. Jo vienuolis apgailėtinas, tačiau turi ir komiškumo, kuris pralinksmina žiūrovą ne ką mažiau, nei spalvingasis miuziklo juokdarys (Michailas Levinas).
Pastarasis, kaip dažnai būdinga dvaro komediantams, suvokia daugiau nei parodo. Lemiamu momentu net sugeba demaskuoti išdaviką. Tačiau jau per vėlu – atomazga artėja.
Nors Tristano ir Izoldos meilės istorija kupina gilaus tragizmo, miuziklo kūrėjai nutarė jai suteikti šviesos ir vilties. Muzikinės dramos finalas gana netikėtas.
Visas miuziklas persmelktas angliškos ir airiškos kultūros, muzikos ir šokio. Milžinišką darbą kuriant choreografiją nuveikęs Donatas Bakėjus, sako pastebėjęs, kad senoji Anglijos ir Airijos šokio tradicija turi sąsajų ir su lietuvių tautiniais šokiais. Kurdamas choreografiją, jis šias sąsajas sumaniai perpynė, todėl šokėjai žiūrovui nepasirodo egzotiškais svetimšaliais. Jų judesiuose atpažįstame kažką labai lietuviško ir savo.
Miuziklas „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ praturtintas specialiais efektais, stilingas apšvietimas išryškina milžiniškų gabaritų scenografinius elementus. Puiki garso kokybė leidžia į valias mėgautis išties puikiais ir profesionaliais lietuviškais vokalais. Pusantros valandos žiūrint naują lietuvišką miuziklą prabėga nepastebimai. O tai jau savaime – didelė kūrinio sėkmė.
Miuziklas „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“: gruodžio 27 d. – Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenoje, 28 d. – Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, 29 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje, 30 d. – Šiaulių arenoje.
