Antroji festivalio „Purpurinis vakaras“ diena Ž.Mackevičiūtei tapo ir džiaugsmo, ir skausmo ašarų diena. Savo pasirodymą festivalio scenoje Živilė surengė jau žinodama, kad mirė jos močiutė. Atsiimdama Sauliaus Mykolaičio premijos apdovanojimą, Živilė taip pat galvojo apie ją.
„Gal visos emocijos dar nepasiekė, gal, kai grįšiu namo, jos mane užplūs, – sako atlikėja ir prisipažįsta giliai viduje jautusi, kad močiutė iškeliaus būtent per festivalį. – Tačiau neįmanoma mirčiai pasirengti, kad ir kaip natūraliai ją priimtum. Kaip kad dainavo „Baltos varnos“: visi mes einame ten pat... Galiu tik padėkoti močiutei, kad per ją atsiradau, kad galėjau šalia praleisti visus tuos metus. Dirbu vargonininke, matau ir džiaugsmingų, ir liūdnų dienų, laidotuvių, esu išmokusi sulaikyti emocijas ir daryti tai, ką turiu padaryti. Šiandien scenoje jaučiau tą patį.“
Į dainuojamosios poezijos žanrą Živilę atvedė Skuodo meno mokyklos mokytoja Raimonda Remezienė. Tai ji pastebėjo merginos talentą ir registravo į Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą. Žemaitijoje konkursas dalyvių nesurinko, tačiau Živilės mokytoja buvo atkakli – galiausiai meno mokykloje sukurtas dainos įrašas pasiekė konkurso komisijos narius ir mergina atsidūrė Vilniuje.
Po konkurso, jo komisijos pirmininkas Gediminas Storpirštis dalyviams pristatė jaunųjų bardų stovyklą.
„Nuo tada jaučiuosi išvažiavusi tarsi į greitkelį, – sako Živilė ir pasakoja nuo mažens augusi su muzika – tėtis namuose nuolat klausydavo „Bee Gees“, „Metallica“, „AC/DC“, „Scorpions“. „Mano brolis irgi pradėjo groti gitara, o aš jau tokia – jei kas kažką įdomaus daro, aš irgi turiu išmėginti. Netrukus supratau, kad kūryba man patinka, kad ja galiu išreikšti tai, ko paprastai neišreiškiu žodžiais“, – pasakoja.
Įsimintinas apdovanojimo vakaras merginai dar kartą parodė, kad dainuoti jai gerokai lengviau nei kalbėti – susijaudinusi Živilė sunkiai rinko žodžius.
„Bardų muzika man yra kelias savo išgyvenimus paversti daina“, – sakė ji, nešina apdovanojimu nulipusi nuo scenos.
Fotogalerija:
O šeštadienį festivalis „Purpurinis vakaras“ mažuosius kvietė į vaikų ir bardų vidudienį, kuriame buvo parodytas „Vėjų teatro“ spektaklis „Baisiai gražu“. Anykščių kultūros centro didžiojoje salėje vyko susitikimas su aktoriais Kristina Kazlauskaite ir Sauliumi Bareikiu. Skambėjo eilės, dainos, ir prisiminimai iš teatro gyvenimo.
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje surengta Literatūros ir muzikos popietė „Purpurinė preliudija“, skirta Antano Žukausko-Vienuolio 140-mečiui. Rašytojo ir jo amžininkų kūrybą skaitė aktorius Vladas Bagdonas, muzikavo Zarasų rajono kultūros centro mandolinų ansamblis.
Anykščių kultūros centro mažojoje salėje vaidybinį filmą „Mano vaikystės ruduo“ (rež. Gytis Lukšas) pristatė kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Festivalis baigėsi Dainuvos slėnyje dainuojamosios poezijos koncertu, kuriame dalyvavo Virgis Stakėnas, Ovidijus Vyšniauskas, AUSTIEJA ir Deivydas Pileckas, Rūta Eidukaitytė ir Sigitas Kubilis, Gintautas Litinskas, Virgis Pupšys ir Vykintas A.Jasaitis, Lina Rastokaitė ir Dmitrijus Golovanovas, Vygantas Kazlauskas ir Laurentas Secco (Prancūzija) su gyvo garso grupe ir styginių kvartetu, „Keistuolių teatras/Trys“ – Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Darius Auželis. Koncertą vedė aktorės Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė.
