Renginys, kurio sumanytoja yra bažnyčios vargonininkė Rūta Černeckienė, prasidės 13.30 val. šv. Mišiomis Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje.
Po pamaldų – koncertas, kuris išties bus išskirtinis, sukviesiantis visą būrį scenos žvaigždžių: skambės roko muzikos atlikėjo Česlovo Gabalio, visoje Lietuvoje žinomų „Žemaitukų“, operos solistų Vilijos Mikštaitės ir Mindaugo Zimkaus, grupės „Tabasco“ lyderio Gedimino Norvaišo, populiariųjų Sandros ir Viktoro, atlikėjos Lolitos Liaudanskienės dainos.
Pasak organizatorių, atlikėjai koncertuos nemokamai, o publikos bus prašoma aukoti, surinktas lėšas skiriant Kantaučių bažnytėlės vargonų restauravimui.
„Net nedvejodamas pasakiau TAIP! O kaip kitaip: juk šalia Kantaučių – Rimučiai – mano vaikystės kaimas. Todėl šis kraštas man labai artimas. O ir vargonai! Tikrai suintrigavo tai, kad tokioje nedidelėje bažnytėlėje yra tokie unikalūs vargonai! Turime pasistengti juos prikelti naujam gyvenimui. Būtinai atvyksiu. Ir ne vienas – su pianistu Feliksu Zakrevskiu“, – teigė Česlovas Gabalis.
Plungiškis Linas Vaitkevičius: apie koncertą sakė „Mes, „Žemaitukai“, visur ir visada už muziką. Šie vargonai – puikus muzikos instrumentas, kurį privalome išsaugoti. Tai – mūsų istorija, mūsų krašto istorija. Tad negalime nepalaikyti! Džiaugiamės, kad yra tokių žmonių, kaip Linas Ramanauskas, – turinčių gražių idėjų ir nebijančių imtis iniciatyvos.“
„Mūsų su Sandra įkalbinėti tikrai nereikėjo. Juk esam plungiškiai, jau šešerius metus čia turime savo verslą, namus, o ir Kantaučiuose teko būti, tad į kvietimą atsiliepėme be jokių abejonių. Esame įsitikinę: jei darai gerus darbus, tas gerumas pas tave sugrįžta. O čia dar tokia puiki intencija – bažnytėlės vargonų restauracija!“, – kalbėjo Viktoras Vaikšnoras.
Vargonams – per du šimtus metų
Kaip teigia istoriniai šaltiniai, apie 1672 metus Kantaučių savininkas bajoras Kristupas Timotiejus Šiukšta čia pastatė bažnyčią, o vargonus nupirko jau kitas tos pačios giminės atstovas – Mykolas Šiukšta.
Vargonai, kurie yra įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, – seniausi ir autentiškiausi barokiniai vargonai visame Plungės rajone. Jų autorius nežinomas, tačiau manoma, kad pagaminti galėjo būti apie 1815 metus. Jie priskiriami Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai, yra vieni paskutiniųjų šio stiliaus instrumentų Lietuvoje. Vargonai nėra dideli, teturi vieną klaviatūrą, tačiau yra unikalios struktūros. Nors priskiriami baroko stiliui, jų fasadas, puoštas plastiškais medžio dirbiniais, yra vienas vėlyviausių rokoko stiliaus pavyzdžių Lietuvoje.
Prieš kelerius metus Plungės rajono savivaldybės taryba buvo skyrusi lėšų vargonams restauruoti. Iš pradžių buvo sutvarkytos vienerios iš trejų dumplių, oro padavimo sistema. Vėliau, darbus perėmus restauratoriui Girėnui Povilioniui, buvo parengta vargonų konservavimo ir restauravimo darbų programa, restauruotas vienas iš 11 registrų, suremontuota griežykla, užsandarinti oro takai. Instrumentas buvo išvalytas, suremontuotas jo rėmas, atkurta klaviatūra.
