Warrenų pavardės dažnai minimos diskusijose, kuomet kalbama apie tokius mokslus kaip demonologija. Vieni teigia, jog duetas – jo pradininkai, kiti porą laiko apgavikais. Žinant, kad „Išvarymo“ franšizėje nagrinėjami įvairūs paranormalūs siaubai, kai kurių atvejų tikrumas kelia abejonių.
Jie stipriai tikėjo Dievu
Kaip rašo Screenrant.com, Warrenai iš tiesų tikėjo antgamtiniais sutvėrimais, tokiais kaip demonai ir dvasios. Pora net teigė, jog tikimybė būti apsėstam demoniškų galių išauga, jei žmogaus tikėjimas silpnas. Pora skelbėsi esantys Romos katalikai, bet taip ir tikėjo, kad dievai ir religijos gali padėti apsiginti nuo tokių paranormalių grėsmių.
Kaip „The Irish Independent“ kadaise sakė pati Lorraine, „Kai netikima jokia religija, baisu. Tai tavo apsauga. Dievas tave saugo, nesvarbu, ką išpažįsti.“
Lorraine Warren mirė 2019 m. būdama 92-ejų, o Edas – 2006-aisiais būdamas 80-ies.
Jie mokė kitus demonologus
Warrenai turėjo ne vieną mokinį, kurių garsiausias – Dave’as Considine’as. Jis ne tik dirbo pagrindiniu tyrėju pas garsią porą, demonologas išgarsėjo dalyvavimu tokiose paranormalių reiškinių laidose kaip „History“ kanalo „Mystery Quest“.
Demonologijos paslapčių pas Warrenus mokėsi ir jų sūnėnas Johnas Zaffis, vėliau iš to užsidirbdamas ir pragyvenimui.
Jie įkūrė ekstrasensų tyrimų bendruomenę
Pradėję paranormalių reiškinių tyrinėjimus, 1952 m. Warrenai įkūrė kolektyvą, kurį pavadino Naujosios Anglijos ekstrasensinių tyrimų bendruomene (NESPR). Šiuo metu jai iš Konektituko miesto Monroe vadovauja poros žentas Tony Spera, o jo žmona, Warrenų dukra Judy Spera užima vienos iš direktorių pareigas.
NESPR po vienu organizacijos stogu suburia ne tik tyrinėtojus, bet ir religinius bei dvasinės gerovės patarėjus. Ji iš kitų bendruomenių išsiskiria gan neįprastu tikslu – kovoti su jėgomis iš kitų pasaulių.
Jie tyrinėjo garsųjį namą Amityville kaime
Niujorko kaime Amityville esančiame name 23-ejų Ronaldas DeFeo jaunesnysis žiauriai nužudė savo šeimą – nušovė visus šešis jos narius. Po metų, 1975-aisiais, name apsigyveno George’as ir Kathreen Lutzai, bet po mėnesio iš jo spruko teigdami, kad ramybės jiems nedavė demoniška esybė. Apie tai sužinoję Warrenai ir ne tik jie pradėjo tyrinėti ir aprašinėti garsųjį namą. Jiems net pavyko padaryti šiurpą keliantį kadrą – nufotografuoti prie laiptų stovintį vaiką spindinčiomis akimis.
Nors DeFeo žudynės – tikros, įrodymų, kad Lutzų šeimos teiginiai tikri – labai mažai. NESPR tinklalapyje teigiama, jog garsioji Warrenų fotografija autentiška, bet apie tikrąją nuotraukos kilmę diskusijos nerimsta iki šiol.
Jų romanas užsimezgė paauglystėje
Trečioje „Išvarymo“ dalyje atskleidžiama, kad Edas Warrenas pirmą kartą Lorraine pamatė dirbdamas kino teatro durininku. Tai – ne joks melas ir pora susitikinėti pradėjo dar paauglystėje, 1944 -aisiais, kai abiem buvo po 16-ka. Vos po metų Edas išvyko kariauti Antrajame pasauliniame kare.
Edas priklausė kariniam jūrų laivynui. Į Ameriką jis sugrįžo Atlanto vandenyno šiaurėje nuskendus jo laivui. Pora netrukus susituokė, tačiau neilgai pasidžiaugę, jie turėjo vėl laikinai išsiskirti – vyrui buvo liepta grįžti į kariuomenę. Vėl susitikę, jiedu po kurio laiko susilaukė dukters.
Jie susidūrė su tikrąją Anabelės lėle
Kitoje populiarioje siaubo filmų franšizėje „Anabelė“, užkeiktoji lėlė vaizduojama porcelianinė, su šiurpia veido mimika. Tačiau tikroji Anabelė, pasirodo, buvo paprasčiausia skudurinė lėlė, pirmą kartą pristatyta dar antrajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Ji išpopuliarėjo dėl savo išskirtinių raudonų plaukų ir trikampės nosies.
Tikroji siaubo filmus įkvėpusi Anabelė Warrenų rankose atsidūrė, kai į juos kreipėsi dovanų ją gavusi slaugą studijuojanti mergina, kurios kambariokai tikėjo, jog lėlę apsėdo mergaitė vardu Anabelė. Warrenai lėlę pasiėmė ir užrakinę ją stiklinėje dėžėje įkurdino savo okultizmo muziejuje.
Jie turėjo okultizmo muziejų
Kalbant apie muziejus, Monroe mieste yra ne tik NESPR būstinė, bet ir garsusis Warrenų okultizmo muziejus. Jame eksponuojami per ilgą paranormalius reiškinius tyrinėtą karjerą sukauptos relikvijos, tokios kaip jau minėta Anabelės lėlė ir karstas, tariamai priklausęs vampyrui.
Deja, 2019 m. muziejui teko visiems laikams užsidaryti dėl teritorinių problemų. Pasirodo, muziejus įkurtas gyvenamajame pastate ir jis pritraukdavo išties nemažai lankytojų, kas nepatiko kitiems pastato gyventojams.
Lorraine Warren nusifilmavo „Išvaryme“ ir konsultavo jo kūrėjus
Lorraine buvo ne tik demonologė, bet ir transo mediume, pasižyminti išties neįprastomis galiomis. Be to, ji konsultavo pirmojo „Išvarymo“ kūrėjus, taip pat jame nusifilmavo.
Moterį labai trumpai galima pamatyti scenoje, kai Warrenai aiškina apie apsėdimo stadijas. Ji – viena iš žiūrovų, sėdinčių pačiame priekyje. Lorraine taip pat pasirodė 1991 m. siaubo dramoje „The Haunted“, paremtoje knyga tokiu pat pavadinimu, kurią parašė Warrenai.
Edas Warrenas norėjo tapti žinomu tapytoju
Kaip rašo Screenrant.com, Edas Warrenas kadaise svajojo pragyvenimui užsidirbti iš tapymo. Po Antrojo pasaulinio karo jis įstojo į Perry meno mokyklą, priklausančią Yale universitetui. Daugiausiai jis tapė apleistus, šiurpiomis legendomis apipintus Konektikuto namus.
1952 m. jis metė mokslus ir pradėjo savo kūrinius pardavinėti. Tais pačiais metais pora įkūrė NESPR, o svajonė pragyventi iš meno taip ir liko neįgyvendinta.
Vaikystėje jie turėjo paranormalių patirčių
Pasak 1972 m. „The Connecticut Magazine“, Edas Warrenas tikina pirmą kartą su paranormaliais reiškiniais susidūręs būdamas penkerių. Pasirodo, Edo šeima apsigyveno Bridžporto rytuose esančiame name, kuriame vaidenasi. Kai apie susidūrimą su vaiduokliškomis jėgomis berniukas papasakojo tėčiui ir valstijos policijos pareigūnui, jokių paranormalių reiškinių name suaugę vyrai nepastebėjo.
Na, o Lorraine su vėliau jos gyvenimo aistra tapusiomis antgamtinėmis galiomis susidūrė būdama šiek tiek vyresnė – 12-kos. Kaip ji pasakojo Geraldo Brittle’o knygoje „The Demonologist“, dar prieš pasodinant vienoje vietoje medį, ji matė ryškią jo viziją, kas sufleruoja apie jos sugebėjimus matyti ateitį.
