Nepaisydamas to, kad beveik visą savo gyvenimą praleido invalido vežimėlyje ir gali kalbėti tik per kompiuterį, šis teorinės fizikos specialistas, tyrinėjantis Visatos paslaptis, tapo kone garsiausiu pasaulio mokslininku.
„Esu tikras, kad mano negalia yra susijusi su tuo, kodėl esu gerai žinomas, – kartą sakė S.Hawkingas. – Žmonės žavisi mano labai ribotų fizinių galių ir Visatos, su kuria susiduriu, didumo kontrastu.“
Daugelyje savo darbų S.Hawkingas pasitelkia ir reliatyvumo, ir kvantinę teorijas tam, kad paaiškintų, kaip atsirado ir kaip funkcionuoja Visata.
1974 metais, būdamas vos 32-ejų, jis tapo vienu jauniausių prestižinės britų Karališkosios draugijos nariu, o dar po penkerių metų – Kembridžo universiteto Lucaso matematikos profesoriumi. Šiame poste kažkada dirbo ir Isaacas Newtonas.
1988 metais išleidęs knygą „Trumpa laiko istorija“ (angl. „A Brief History of Time“), S.Hawkingas išgarsėjo ir už akademinės bendruomenės ribų. Toje knygoje, kurios visame pasaulyje buvo parduota milijonai egzempliorių, jis suprantamai aiškina Visatos prigimtį paprastiems žmonėms, ne mokslininkams.
Vėliau jo šlovę įtvirtino epizodiniai vaidmenys serialuose „Žvaigždžių kelias“ (angl „Star Trek“) ir „Simpsonai“ (angl. „The Simpsons“). Pastarajame jis Homeriui Simpsonui sako, kad jam patinka jo „spurgos pavidalo Visatos“ teorija ir kad jam gali prireikti ją pasivogti.
S.Hawkingas seriale „Žvaigždžių kelias“:
Didžiosios Britanijos karališkasis astronomas ir buvęs Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas su S.Hawkingu susipažino tada, kai abu jie dar studijavo „ir buvo manoma, kad jis gali neišgyventi“ iki doktorantūros studijų pabaigos.
M.Reesas sakė, kad išgyvenęs jis tapo „medicinos stebuklu“, bet pabrėžė, kad istorinį jo palikimą sudarys jo darbai. „Jo šlovė neturėtų užtemdyti jo mokslinių indėlių, nes jis, be jokios abejonės, padarė daugiau nei bet kas kitas po Einsteino, kad pagerintų mūsų žinias apie gravitaciją“, – sakė M.Reesas.
S.Hawkingas animaciniame seriale „Simpsonai“:
S.Hawkingui buvo vos 21 metai, kai jam buvo diagnozuota šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS), kuri pažeidžia nervus, kontroliuojančius valingus judesius.
Britų organizacijos „MND Association“, kuri remia ŠAS tyrimus ir šia liga sergančius žmones, tyrimų direktorius Brianas Dickie sakė, kad dauguma tokių ligonių gyvena mažiau nei penkerius metus, o tai, kad „Stephenas Hawkingas su šia liga jau išgyveno beveik 50 metų, daro jį išskirtinį“.
S.Hawkingas pripažino, kad išgirdęs diagnozę pasijuto „šiek tiek tragišku personažu“, bet netrukus grįžo į darbą, užsitikrino vietą Kembridžo universitete ir vedė Jane Wilde, su kuria susilaukė trijų vaikų.
S.Hawkingas animaciniame seriale „Šeimos bičas“:
Garsus JAV teorinės fizikos specialistas profesorius Kipas Thorne'as, kuris sekmadienį kalbės per specialų S.Hawkingo jubiliejui skirtą simpoziumą Kembridžo universitete, sakė, kad kolegos liga iš tikrųjų prisidėjo prie jo darbų.
„Kai Stephenas nebegalėjo naudotis rankomis ir manipuliuoti lygtimis popieriuje, jis tai kompensavo išmokdamas dideliu greičiu manipuliuoti sudėtingais pavidalais ir topologijomis savo mintyse“, – sakė K.Thorne'as.
Be simpoziumo „Visatos būklė“ (angl. „The State of the Universe“), S.Hawkingo jubiliejus bus paminėtas ir nauja paroda apie jo pasiekimus, kuri Londono Mokslo muziejuje atidaroma sausio 20 dieną.
S.Hawkingas iš Lucaso matematikos profesoriaus posto atsistatydino sulaukęs 67-erių, bet jo žavėjimasis pasauliu išliko.
Jis atidžiai stebi pažangą Didžiajame hadronų greitintuve (angl. Large Hadron Collider, LHC), o 2009-aisiais net susilažino iš 100 dolerių, kad jame nebus aptikta viena paslaptinga dalelė, laikoma kosmologijos Graliu.
Ilgą laiką jis taip pat troško nuskristi į kosmosą ir sako, kad žmonijai gyvybiškai svarbu pradėti kolonizuoti kosmosą, nes tai esanti vienintelė viltis baigiant išnaudoti Žemės išteklius. Tačiau jis perspėja, kad susitikimas su ateiviais iš kitų planetų greičiausiai būtų pavojingas žmonėms.
S.Hawkingą, kuris 2006-aisiais išsiskyrė su antrąja žmona, domina ir žemiškesnės paslaptys – šią savaitę per interviu žurnalui „New Scientist“ paklaustas, apie ką daugiausia galvoja, jis atsakė: „Apie moteris. Jos yra visiška paslaptis“.
