A.Valentaitė stebisi Vakaruose gyvenančių rusų pozicija dėl karo: „Jie – mankurtai“

Savo mintimis apie karą Ukrainoje ir Vakaruose gyvenančių rusų požiūrį Asta Valentaitė pasidalijo socialiniame tinkle.

„Tyla karo metu žudo. Žudo kaip ir tie biologiniai padarai, vadinama kariuomenė. Tikiu, kiekvienas jų sulauks atpildo. Aš noriu pakalbėti apie rusus, šiltai gyvenančius Vakarų pasaulyje. Daugelis apsimeta, kad nieko nevyksta, arba daugiausiai ką padaro – tai vieną įrašą „nenoriu karo“. Ir vėl gyvena savo prašmatnius gyvenimus.

Rusų instagramerės su dešimtimis mln. sekėjų, miegate ramiai? Ar pasirūpinote rūbais iš naujausių kolekcijų? Ar gera kvėpuoti laisvos šalies oru ir vaizduoti, kad ne tavo šalies kariuomenė žudo ir prievartauja moteris? Ar ne gėda tylėti? Sakote paaukojote labdaros fondui? O ar pasakėte, kad aukojate ne Ukrainai, o Rusijoje esantiems fondams?

Deja, bet rusai, patogiai gyvenantys Vakarų Europoje, yra mankurtai, palaikantys žudynes Ukrainoje, o geriausiu atveju tylintys. Štai jų tezės, kurias surinkau, bandydama prisibelsti į jų sąžinę. Kiekvienai jų – po trumpą atsakymą.

„In the west is not much difference“. Gyvenk toje šalyje, kurios vertybėms tu pritari. Nenori grįžti į kaimą už Saratovo? Visada yra Šiaurės Korėja.

„It‘s normal during the war time“. Pats karas nėra normalu. Žudyti civilius, prievartauti moteris, žaisti „safari“ su vaikais – nėra normalu.

„Do not believe anything u see on IG or social media“. Netiki tuo, ką matai IG? Viską gali pasitikrinti internete, tam yra nepriklausoma žiniasklaida. Bet juk patogiau užsimerkti?

„Both parties do equally nasty things“. Čia nėra „pilkų atspalvių“. Šiame kare yra dvi spalvos – juoda ir balta. Yra agresorius, užpuolęs nepriklausomą valstybę ir yra nuo jo besiginantys žmonės.

„I‘m British citizen, I do have right to live in UK“. Jokios moralinės teisės neturi gyventi laisvoje ir demokratiškoje šalyje, jei palaikai skerdynes Ukrainoje. Žr. pirmą punktą.

„Ukraine should call the neutral status“. Apie Ukrainos ateitį gali spręsti tik jos piliečiai. Kas jūs tokie, primetantys savo taisykles svetimai valstybei?

„Kodėl taip jautriai reaguoji?“ – klausia manęs Londone jaukiai gyvenantys rusai. Todėl kad tiek aš, kilus iš tremtinių šeimos, tiek visi lietuviai žinome, kas yra toji Rusijos „nešama laisvė“ – išdraskytos šeimos, atimti namai, skurdas, propaganda. Ukraina kovoja už mūsų visų laisvę! Todėl negalime tylėti!

Ar galime sulaukti pokyčių rusiškame mentalitete? Vilties teikia tik ta saujelė rusijos gyventojų, einančių į piketus ir rizikuojančių sėsti už grotų. Jie turi balsą ir nebijo jo panaudoti – jie yra menkas vilties spindulys. O ko bijote jūs, Londone, Monake, Paryžiuje sėdintys rusai? Jūsų patogi tyla reiškia pritarimą, jūsų rankos irgi suteptos krauju. Tačiau ko tikėtis iš žmonių, kurių kelios kartos užaugo mele, propagandoje, kurie paskendę korupcijoje. Ko tikėtis iš žmonių, kurių šalies valdžia žudo, nuodija ir pūdo kalėjimuose visus, kas mąsto kitaip? Ko tikėtis iš nužudyto rusų kareivio motinos, kuri pasirašė pasižadėjimą niekam nepasakoti apie karą?

Paskutinėmis dienoms pasaulį apskriejo begalė šiurpių, tragiškų nuotraukų. Matė jas, tikiuosi, ir tylintys rusai. Negi ir šie vaizdai nenutrauks jūsų tylos? Įkeliu vieną iš daugybės nuotraukų, kurią turi pamatyti visi ir prieš kurią neturite teisės užsimerkti. Tai šešiametis prie savo mamos kapo kieme. Kieme, kuriame jis dar neseniai žaidė.

Tylieji rusai, aš tikiuosi, tai liks jūsų atmintyje, o šis vaizdas jus persekios iki paskutinės dienos.

P.S. Nerašykite man, kad ne visi rusai kalti, kad neva kurstau rusofobiją. Rusofobiją kurstote jūs patys, su savo patogia tyla“, – mintimis dalijosi A.Valentaitė.

15min primena, kad prieš daugiau nei mėnesį A.Valentaitė pasakojo, kad vasario 24-ąją Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą drasko jos ir G.Manchesterio širdis. Asta buvo atvira – stebėdami kasdien žūstančius žmones, ji su mylimuoju, kaip ir daugelis, iškart suskubo ieškoti būdų, kaip galima padėti ukrainiečiams.

„Nuo pirmos dienos Ukrainos žmonių kova ir kančia tapo ir mūsų šeimos skausmu. Nepakeliama matyti kasdien žūstančius žmones, vaikus, naikinamus miestus – prie tokių vaizdų neįmanoma priprasti, jie įsirėžia į sąmonę ir lieka ten.

Kasdien seku naujienas iš Ukrainos, kurios, deja, vis dar yra labai liūdnos. Daugelis žmonių visame pasaulyje dabar tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, mes su Glenu nesame išimtis ir mums nekilo klausimų, kaip turime elgtis“, – portalui Žmonės.lt sakė Asta.

Pasak modelio, pirmomis karo dienomis paramą Ukrainai ji teikė per organizacijas Lietuvoje. A.Valentaitė su G.Manchesteriu jau parėmė „Blue&Yellow“ organizaciją, remiančią Ukrainos kovotojus, Rimanto Kaukėno paramos grupę, padedančią į Lietuvą atvykstančioms šeimoms, kuriose yra sunkiai sergančių vaikų, o ir organizaciją „Lietuva – Gyvūnams“, teikiančią pagalbą Ukrainos keturkojams.

Asmeninio albumo nuotr./„The Ukraine Sunflower Aid“

Vis dėlto, to žinomai porai pasirodė per mažai – netrukus A.Valentaitė ir G.Manchesteris prisijungė prie „The Ukraine Sunflower Aid“ iniciatyvos.

„Tapome vienais pagrindinių naujai įkurtos labdaros misijos rėmėjų mūsų bendruomenėje, netoli Londono. „The Ukraine Sunflower Aid“ tiekia humanitarinę pagalbą, įskaitant būtiniausius dalykus, pirmosios pagalbos priemones, miegmaišius ir pan. Misijoje dalyvauja daugiau nei 40 mikroautobusų, vykstančių iš Anglijos į Ukrainą“, – apie iniciatyvą portalui Žmonės.lt pasakojo pašnekovė.

A.Valentaitė teigė, kad jų šeima suteikė patalpas iniciatyvos „The Ukraine Sunflower Aid“ logistikos centrui, taip pat parėmė finansiškai. Tiesa, pagalba tuo neapsiribojo – nors A.Valentaitė ir G.Manchesteris šiuo metu išvykę iš Didžiosios Britanijos, milijonieriaus sūnus Jackas kartu su kitais savanoriais dirbo ištisas dienas, kad parama kuo greičiau pasiektų Ukrainą.