37 metų Guillaume'as Depardieu ir pats buvo aktorius, jis nusifilmavo maždaug 20-yje filmų. Depardieu vyresniojo agentūros „Artmedia“ atstovas sakė, kad sūnus pasigavo virusą ir susirgo sunkia plaučių uždegimo forma.
Gerard'o ir Elisabeth Depardieu sūnus Guillaume'as drauge su tėvu pirmą kartą vaidino režisieriaus Alaino Corneau 1991 metų filme „Visi pasaulio rytmečiai“.
Jaunasis aktorius 1996 metais už vaidmenį Pierre'o Salvadori „juodojoje“ komedijoje „Mokinys“ laimėjo prancūziškąjį „Oskaro“ atitikmenį „Cezarį“ – kaip geriausias naujas talentas, tačiau taip pat garsėjo audringu asmeniniu gyvenimu.
„Jis buvo labai jausmingas. Štai kas teikė jam tą individualybę, kiek panašią į Jameso Deano. Vyras, kurį kankino jaunystė, santykiai ... su tėvu“, – radijui RTL sakė režisierius Jeanas-Pierre'as Mocky, su kuriuo aktorius filmavosi 1997 metais.
Aukštas, dailių bruožų, ilgais šviesiais plaukais Guillaume'as Depardieu maištavo prieš tai, kad yra vienos garsiausių Prancūzijos aktorių dinastijų atstovas ir dėl to smarkiai nukentėjo.
Nors prieš kameras jis nebebuvo tėvo šešėlyje, tie santykiai jį persekiojo visą gyvenimą.
Savo pirmąją bausmę kalėjime jis atliko būdamas 17-os, o sulaukęs 22 metų grįžo už grotų dėl heroino kontrabandos. Vėliau jis sakė, kad maištaudamas prieš tėvą, kurį vadino melagiu ir pinigus garbinančiu girtuokliu, parsidavinėdavo kaip lytines paslaugas teikiantis vyras.
1995 metais jis per motociklo avariją smarkiai susižeidė kelį ir ligoninėje pasigavo antibiotikams atsparią bakteriją, o po kelių nesėkmingų operacijų dalį kojos teko amputuoti.
„Kai metus praleidi ligoninėje nematydamas nieko daugiau, būni visiškai apkrėstas fiziniu skausmu, protas būna visiškai apkrėstas fiziniu skausmu. Esi niekas. Daugiau nieko nebejauti“, – 2003 metais interviu televizijai TF1 sakė jis.
Karjerą kine jis pradėjo vaidindamas savo tėvo herojų jaunystėje, filme „Visi pasaulio rytmečiai“, o tarp paskutinių jo vaidmenų yra benamio vaidmuo, kuris jam patiko, nes, pasak jo, pademonstravo, kad galima gyventi laisvam nuo visuomenės suvaržymų.
Nors prieš kameras jis nebebuvo tėvo šešėlyje, tie santykiai jį persekiojo visą gyvenimą. Guillaume'as kaltino tėvą tuo, kad jis, jam augant, mažai juo domėjosi.
2004 metais išleistoje knygoje Guillaume'as pareiškė, kad tėvas, visame pasaulyje garsus aktorius, švaisto savo talentą neįdomiems vaidmenims ir net metų metus atidėliojo skyrybas, nes baiminosi dėl to, kiek jos jam kainuos.
„Kad turėsiu netikrą seserį, sužinojau tik jos gimimo dieną. Tai viską pasako. Viską. Man visada būdavo pateikiami jau įvykę faktai. Tai tipiškas jo elgesio su manimi pavyzdys“, – rašė jis toje knygoje.
„Myliu jį ir nekenčiu jo dėl tų pačių priežasčių. Už jo silpnumą. Už jo būdą bėgti nuo gyvenimo ... ir tuo pačiu metu kovoti su juo“, – rašė jis.
Tik 2002 metais, su filmu „Mylėk savo tėvą“, atsirado pirmųjų santykių pagerėjimo ženklų. Vėliau tėvas ir sūnus drauge pasirodė dviejuose televizijos filmuose, nors jų santykiai vis dar buvo sudėtingi.