Tačiau greta aktyvaus profesinio gyvenimo aktorius tikras šeimos žmogus – su antrąja žmona, vizažiste Jillian Fink jis augina tris vaikus – 9-erių dukterį Tallulah Fyfe ir dvynukus 4-erių sūnus – Sullivaną Patricką ir Darby Galeną. Negana to, P.Dempsey yra kompanijos „Avon“ ambasadorius ir jau gana įgudęs kvepalų kūrimo meistras.
Apie kvapus
– Koks jūsų pirmasis su kvapais susijęs prisiminimas?
– Pirmąsyk, kai išties pajutau kvapą, regis, tai buvo alyvos. Užaugau JAV Meino valstijoje, o kai čia žydėdavo alyvos, tai reikšdavo, kad pagaliau po ilgos žiemos atėjo vasara. Sniegas ant žemės tirpo ir galėjai užuosti dirvožemio drėgmę, o visų nuostabiausias kvapas pavasariškoje spalvų paletėje buvo alyvų. Visada šioms gėlėms jutau didelę simpatiją.
– Kaip renkatės kvepalus? Ar tai priklauso nuo nuotaikos?
– Manau, kad renkuosi tokius, kurie man patinka. Pojūčiai, tarp jų ir uoslė, veikia emocijas ir nuo to priklauso, kaip jautiesi, tad tai labai svarbu.
– Kaip pats prisidedate prie kvepalų kūrimo? Jums šis procesas patinka?
– O, aš tai tiesiog dievinu. Puikiai leidžiu laiką kurdamas kvepalus. Buvo taip – atėjau į „Avon“ atsinešęs man patinkančių kvepalų. Pasakiau: „Nežinau, kas tai, bet man patinka.“ Jau po pirmo susitikimo jie pasiūlė man skirtingų variantų ir nuo tada „po plytą pastatėme“ manuosius kvepalus. Tai smagu, kūrybinga ir man nauja. Mėgstu mokytis, o šis mokymosi procesas buvo ypač malonus.
– Kvepalai „Legacy/Life“ yra jau trečiasis bendras jūsų ir „Avon“ darbas. Kuo jis skiriasi nuo ankstesnių kvapų?
– Atrodo, vis randame ką patobulinti. Pradėjome jį kurti iš to, ką jau buvome padarę anksčiau. Pasirinkome šviežią kvapą į kurį norisi įsitraukti. Norėčiau sukurti dar vienus kvepalus, jau turiu idėją.
– Kokius ingredientus renkatės saviesiems kvepalams, turite ypač mėgstamų?
– Taip, man labai patinka natūralūs kvapai ir visuomet būtinai įpinu levandos.
– Kokiam vyrui tinka jūsų „Legacy“ kvepalai?
– Jie turėtų patikti daugeliui. Mano didžiausias troškimas – kad man įdėjus širdies ir sielos į šio kvapo kūrimą, žmonės juo džiaugtųsi. Kiekvienas P.Dempsey kvepalų serijos kvapas turi savo žinutę. Jei kvepinatės „Unscripted“ (liet. „Be scenarijaus“), paklauskite savęs, ar leidžiate sau džiaugtis savąja aistra. Jei renkatės „II“ kvapą, pasvarstykite, kas yra jūsų mylimi žmonės, ką darote, kad juos nudžiugintumėte? O „Legacy“ slepia žinutę apie vaikus. Ar skiriate jiems laiko, ar augate kaip asmenybė tam, kad jie užaugtų geresniais žmonėmis? Manau, žmonės nori klausti tokių klausimų ar patys į juos atsakyti. To klausiu ir pats savęs.
Esu laimingas galėdamas džiuginti žmonės, tačiau svarbiausia – neužmigti ant laurų. Gavęs progą pasirodyti „Transformeriuose“, kuriuose atliksiu visiškai kitokį vaidmenį nei „Grei anatomijoje“, nudžiugau.– Kuo „Legacy/Life“ kvapas primena jus patį?
– Visada noriu dalyvauti kvepalų kūrimo procese nuo pat pradžių iki galo. Man patinka šio kvapo gaiva, jis labai modernus, bet taip pat turi klasikinio atspalvio. Mėgaujuosi kiek aštrokais ir citrusiniais atspalviais, kurie man primena šviežumą ir švarą. Tai – tarsi nusiprausti po dušu.
Geri darbai
– Jūsų motina kovojo su kiaušidžių vėžiu, esate sakęs, jog dėl to įkūrėte savo vardo centrą „Patrick Dempsey Center for Cancer Hope & Healing“, kuriame suteikiama pagalba sergantiems vėžiu. Kaip padedate rasti vėžiu sergantiems žmonėms stiprybės?
– Idėja šiam centrui kurti kilo todėl, kad nė vienoje ligoninėje nėra sveikatingumo centro. Jei jums diagnozavo vėžį, nėra nieko kito kas galėtų padėti, tik seselės ir gydytojai. Tad nutarėme įrengti nemokamą sveikatingumo centrą. Žmonėms čia atliekamos masažo, akupunktūros procedūros, jiems sudaromi sveikos mytybos grafikai. Taip pat yra vaikams skirtas centras, kuriame vėžiu sergantys vaikai ar jų šeimos nariai gali pasikalbėti su profesionaliais psichologais ir pasidalinti rūpesčiais. Suteikiame jiems emocinę pagalbą, palaikome. Tai – mūsų tikslas, nes vėžys yra daugiau nei diagnozė, o moralinė sveikata yra labai svarbi gydymo dalis.
– Dalyvavote pasauliniame „Avon“ ture prieš krūties vėžį. Kuo, jūsų nuomone, turėtų tikėti viso pasaulio moterys?
– Tikėti savimi ir žinoti, jog „ne“ nėra atsakymas. Kovokite už tai, ko norite. Visada pasitaiko kliūčių, tačiau jas įveikę mes tampame stipresni. Nėra nieko neįmanomo, jei užtikrintai sieksite tikslo ir sunkiai dirbsite. Privalote būti drąsios, nes baimė gali jus sustabdyti. Tik žingsnis pirmyn gali padėti ją nugalėti. Visuomet, kai jaučiuosi nepatogiai ar esu išsigandęs, sau tai sakau. Tiesiog reikia žengti pirmyn, tai išlaisvina.
– Įsitraukėte į visuomeninę veiklą, socialinius projektus, ar jaučiatės pasikeitęs vidumi?
– Žinoma. Man labai pasisekė, kad serialas „Grei anatomija“ sulaukė didelio pasisekimo ir buvau pastebėtas, tapau matomas. Tai man labai svarbu, nes galiu populiarumą išnaudoti teigiamiems dalykams. Būdamas „Avon“ fondo partneriu, įkūręs sveikatingumo centrą Meine, kur buvo gydoma mano motina, manau, atiduodu duoklę pasauliui. Nėra laiko sėdėti be darbo, jei gali – turi stengtis siekti gerų pokyčių.
Karjera
– Kalbant apie jūsų aktoriaus karjerą, visuomet interviu sakote, kad stengiatės publikai vis pateikti ką nors nauja, nors ir vaidinate tą patį herojų, pavyzdžiui, kaip „Grei anatomijoje“. Kaip tam pasiruošiate?
– Po kurio laiko tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes kai padaryta daugybė serijų, reikia daug dirbti, kad sugalvotum ką nors nauja. Kai serialas ilgalaikis, visuomet vyksta vidinė kova. Kartais pavyksta nustebinti, o kartais ne. Esu laimingas galėdamas džiuginti žmonės, tačiau svarbiausia – neužmigti ant laurų. Gavęs progą pasirodyti „Transformeriuose“, kuriuose atliksiu visiškai kitokį vaidmenį nei „Grei anatomijoje“, nudžiugau. Po šio darbo grįžęs į serialo filmavimus jausdavausi taip patogiai ir lengvai, tarsi po pasivaikščiojimo su aukštakulniais apsiavęs šlepetes.
– Jei nebūtumėte aktorius, kuo būtumėte tapęs?
– Kai augau norėjau siekti lenktynininko karjeros. Gaila, kad nepradėjau dalyvauti automobilių sporte anksčiau. Manau, būtų smagu. Tačiau jei nebūčiau lenktynininkas, būčiau architektas.
 |
| Patrickas Dempsey (dešinėje) |
– Ar vaidyba kuo nors primena lenktyninio automobilio vairavimą?
– Abiems šioms veikloms svarbus gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrąo. Aš išmokau būti susikaupęs, tai padeda lenktynėse. Fiziškai, žinoma, skirtumas didžiulis, lenktyniavimas nualina, bet man patinka tiek mano darbas, tiek hobis. Džiaugiuosi, kad galiu būti lenktynininku, o kai dabar mūsų komandai geriau sekasi, apskritai nuostabu. Man lenktynės kelia šiurpuliukus, dievinu tai, o grįžęs po lenktynių savaitgalio namo, jaučiuosi ramus, patenkintas ir atviras. Tada galiu 100 proc. būti šeimos vyru.
– Kokį palikimą norėtumėte palikti po savęs?
– Vis dar ties tuo dirbu. Daug kas priklauso nuo to, kaip išauginsi vaikus, ką jie veiks.
„Avon“ informacija specialiai 15min.lt
