2011-ųjų vasarį visą pasaulį šokiravo vaizdo įrašas iš baro, kuriame visiškai girtas dizaineris įžeidinėja žydus ir reiškia savo palaikymą Hitleriui. Jokie pasiteisinimai ir atsiprašymai 52-ejų dizaineriui nepadėjo – jo paslaugų atsisakė mados namai „Dior“, o antisemitinių pareiškimų šleifas velkasi iki šiol.
„Niekada negėriau, kad mane pagautų įkvėpimas – alkoholio tam man nereikėjo, – savo pasakojimą pradeda Johnas Galliano. – Tačiau po „Dior“ kolekcijų pristatymų taip prisigerdavau, kad man prireikdavo kelių dienų, jog atsigaučiau. Kolekcijų vis daugėjo, mano nusigėrimų – taip pat. Buvau tarsi vergas. Tada pradėjau vartoti vaistus, nes nebegalėdavau užmigti. Vėliau pradėjau vartoti dar kitokius vaistus, nes mane nuolat purtydavo. Turėjau daug didelių likerio butelių, kuriuos buvau gavęs dovanų – jau nebebuvo svarbu, ką gerti, svarbu buvo gerti. Degtinė, degtinė su toniku. Maniau, kad vynas padės man užmigti – klydau. Galvoje girdėjau balsus, klausiančius daugybės klausimų, bet nė vieną sekundę negalėjau pripažinti sau, kad tapau alkoholiku. Maniau, kad galiu kontroliuoti tai.“
Britų dizaineris prisipažino, kad savo nuopuolio metu buvo visiškai priklausomas nuo aplink jį esančių žmonių – savarankiškai jis nieko nebepasidarydavo.
„Užkulisiuose man padėdavo kokių penkių žmonių grupelė. Vienas duodavo cigaretę, kitas – žiebtuvėlį. Net nežinojau, kaip naudotis bankomatu“, – pasakojo dizaineris.
Johnui niekaip nepavyko suvaldyti savęs, įsikišti bandė ir „Dior“ vadovas Sidney Toledano bei LVMH koncerno galva Bernardas Arnault – jie bandė atvesti dizainerį į protą teigdami, kad toks gyvenimo būdas gali jį pražudyti. Kaip pasakojo pats J.Galliano, jis nenorėjo jų klausyti ir tiesiog nusivilkęs marškinėlius parodė savo treniruotą kūną: „Ar taip atrodo alkoholiko kūnas?“
Pačiu sunkiausiu momentu dizaineris teigė net turėjęs opų dėl to, kad nebesiprausdavo. „Mane krėtė drebulys, nemiegodavau po penkias paras. Eidavau į knygyną ir pirkdavau saviugdos knygų, eidavau į sporto salę, žiūrėdavau, ką valgau, bet viskas tarsi užburtame rate vėl prasidėdavo iš naujo“, – pasakojo J.Galliano.
Dizaineris teigia pats nieko neprisimenantis iš to vakaro, kai bare jį nufilmavimo girtutėlį ir įžeidinėjantį žydus. „Tai blogiausia, ką gyvenime esu pasakęs“, – atgailaudamas teigė J.Galliano. „Kai visi atėjo pas mane ir sakė, kokių baisių dalykų prikalbėjau, vaikščiojau ratais nesuprasdamas, kas įvyko. Mano asistentė tada parodė tą vaizdo įrašą, kai jį pamačiau, vos neapsivėmiau. Norėjau išlėkti į gatvę ir lįsti po autobuso ratais. Bandžiau suprasti, kodėl taip pykau ant tų žmonių. Dabar suprantu, kad buvau velniškai supykęs ir taip nepatenkintas savimi, kad tiesiog pasakiau patį pikčiausią dalyką, kokį galėjau“, – aiškino dizaineris.
Johnas Galliano teigia nebegeriantis jau dvejus metus ir po truputį bando grįžti į mados pasaulį. Tikru išsigelbėjimu jam buvo manekenė Kate Moss, po šio skandalo pirmoji paprašiusi sukurti jai vestuvinę suknelę.
„Skamba keistai, bet esu dėkingas, kad tai įvyko. Labai daug sužinojau apie save. Iš naujo atradau savyje tą berniuką, kuris turėjo troškimą kurti – buvau jį praradęs. Vėl esu gyvas“, – pozityviai į ateitį žvelgdamas sakė Johnas Galliano.
