„Ar tai pasakojimas vaikams? – prisiminė pagalvojęs A.Hopkinsas. – 1989-aisiais buvau Londone, vaidinau pjesėje „M. Butterfly“. Scenarijų atsiuntė agentas.’
Perskaitęs 10 puslapių ir įsitikinęs, kad filmas bus skirtas tikrai ne jaunai auditorijai, kaip skelbia „Variety“, A.Hopkinsas paskambino savo agentui pasiteirauti, ar pasiūlymas jame vaidinti vis dar galioja, prasitaręs „Tai geriausias mano skaitytas scenarijus“.
Baigęs jį skaityti, aktorius vakarienės pakvietė režisierių Jonathaną Demme’ą. A.Hopkinsas su siaubo filmo režisieriumi sukirto rankomis pažadėjęs jame vaidinti.
Negalėjęs patikėti savo sėkme užsitikrinus vaidmenį „Avinėlių tylėjime“, kurį iš pradžių pamanė esantį pasakojimu vaikams, A.Hopkinsas norėjo šia žinia pasidalyti su J.Foster, taip pat pasirinkta vaidmeniui šioje juostoje, bet bijojo, mat aktorė buvo neseniai laimėjusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Kaltinamieji“.
Virtualaus susitikimo su kolege metu A.Hopkinsas taip pat prisipažino iš pradžių jaudinęsis dėl jam patikėto Hanibalo Lekterio vaidmens. Tačiau visos abejonės išgaravo J.Demme’ui patvirtinus, kad šiam darbui jis puikiai tinka.
„Natūraliai jaudinausi, – prisipažino britas, nerimavęs, ar jam pavyks ekrane įtikinamai perteikti amerikietį serijinį žudiką. – Pamenu Jonathaną, į mane atsukus kamerą sakantį „O, Dieve. Štai. Hopkinsai. Tu toks keistas!“ Pasakiau „Ačiū“.”
J.Foster pridūrė, kad tiek jai, tiek A.Hopkinsui šis filmas tapo „gyvenimą pakeitusiu nuotykiu“.
1992 m. „Oskarų“ teikimo ceremonijoje „Avinėlių tylėjimas“ susižėrė svarbiausius apdovanojimus. Juostoje vaidinę A.Hopkinsas ir J.Foster tapo geriausiais pagrindiniais aktoriais, režisierius J.Demme'as – geriausias savo kategorijoje. Kaip ir pats filmas, pelnęs geriausio vardą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Namas, kuriame filmuotas „Avinėlių tylėjimas“, ieško pirkėjo: ar išsaugotos šiurpios jo detalės?
