Tačiau paties A.Bandero tai nežavi. Aktorius ne sykį viešai kritikavo grožio chirurgijos industriją ir neslėpė, kad jį liūdina žmonos Melanie Griffith eksperimentai su savo kūnu: „Myliu Melanie tokią, kokia ji yra! Šis grožio siekis siaubingas!“
Chirurgo vaidmuo aktoriaus įsitikinimų nepakeitė.
„Tikra tiesa, kad Holivude viešpatauja plastikos chirurgų kultas. Moterys jaučia didžiulį spaudimą atrodyti kuo tobuliau, todėl jaunystę ir grožį stengiasi išlaikyti visomis įmanomomis priemonėmis, – pasakoja Antonio. – Tai tarsi tam tikra fašizmo forma. Mano personažas būtent toks – jis pamišėlis, siekiantis tobulybės. Jis nori būti Dievu – sukurti tobulesnį žmogų. Bet taip juk yra ir realybėje. Plastikos chirurgai – tarsi Dievai, sukuriantys naują žmogų, Po kokių 20 metų jie turbūt turės galimybę prailginti žmogaus gyvenimą, kad šis iki savo 100-ojo gimtadienio atrodytų tobulai! Jau dabar gyvename keistu metu – žmonės tampa robotais.“
Filme „Oda, kurioje gyvenu“ A.Bandero įkūnijamas plastinės chirurgijos specialistas Robertas Ledgardas už savo namų sienų slepia daugybę tamsių paslapčių ir įkalintos moters Veros (akt. Elena Anaya) tragediją. Jo pilies rūsyje įrengta operacinė, kurioje jis vykdo keistą eksperimentą − kuria odą, kuri būtų atspari viskam. Kodėl Robertas įkalinęs Verą, kas sieja šiuos žmones ir kuo baigsis šis eksperimentas?