Viena iš velionio seserų, romanų rašytoja Mona Simpson, su kuria S.Jobsas susipažino būdamas tik 27-erių, parašė į „New York Times“ įžvalgą apie paskutiniąsias brolio valandas. „Mirtis neužklupo Steve‘o, jis pats ją pasiekė tarsi pergalę“, – rašo ji. Pasak M.Simpson, jos brolis buvo sąmoningas iki dviejų valandų popiet spalio 4-ąją.
„Veikiausiai neteisinga vėžiu ne vienerius metus sirgusio žmogaus mirtį vadinti netikėta, bet mums Steve‘o mirtis buvo būtent tokia. Jo mirtis buvo jo gyvenimo dalis, tokia pat charakteringa kaip ir jis pats. Antradienį, spalio 4-ąją, jis paskambino man sakydamas, kad paskubėčiau. Jo balsas buvo rūpestingas ir švelnus, lyg atsisveikinti norinčio žmogaus, kurio lagaminai jau sudėti į automobilio bagažinę. Jis nuoširdžiai apgailestavo, kad mus palieka. Steve‘as pradėjo atsisveikinimą, tačiau nutraukiau jį, pasakiau, kad tuoj pat atvyksiu į jo namus iš oro uosto. „Sakau dabar, nes bijau, kad nespėsi laiku, mieloji“, – sakė jis man. Kai įžengiau į Steve‘o namus, jis ir jo mylima Laurene pokštavo taip, kaip du žmonės, skyrę vienas kitam visas savo gyvenimo dienas. Jis žiūrėjo į savo vaikus negalėdamas atplėšti akių. Iki dviejų popiet žmona dar galėjo vis prikelti Steve‘ą pasikalbėti su bičiuliais iš „Apple“. Vėliau supratome, kad jis nebepabus. Jo kvėpavimas pasidarė sunkus ir lėtas. Galėjai pajusti, kad vidumi jis skaičiuoja paskutiniuosius žingsnius“, – tikino M.Simpson. Anot jos, S.Jobso gydytojas teigė, esą tik 50 proc. tikimybė, kad vyras išgyvens iki ryto.
„Kol dar buvo sąmoningas, Steve‘as su manimi atsisveikino. Jis apgailestavo, kad negalėsime kartu pasenti kaip visuomet svajojome, jis teigė keliaujantis į geresnę vietą“, – pasakojo M.Simpson.
Paskutiniosiomis savo akimirkomis kol neužmigo, sesers teigimu, S.Jobsas nužvelgė visus šeimos narius, vėliau nukreipė žvilgsnį jiems per petį ir sužiuro į tolį. „Steve‘o paskutinieji žodžiai buvo „O, wow. O wow, o wow“. Taip galime pasakyti ir apie jo gyvenimą...“ – leidiniui rašė M.Simpson.
