Iš Australijos Jonas ir Raminta nuskrido į Honkongą. Megapolis poros nesužavėjo – siauros gatvelės, daugybė žmonių, tvankuma lietuviams susižavėjimo nesukėlė. Klaidžiodami po miestą, Honkongą jie pavadino košmarišku skruzdėlynu.
„Galų gale nusprendėme aplankyti erdvesnes Honkongo vietas – vietinę holivudinio tipo žvaigždžių alėją bei centrinį Kowloono parką. Abu šie objektai yra žemutinėje Nathan Road gatvės dalyje, – dienoraštyje rašo Jonas. – Keliavome savo didžiąja gatve žemyn, kol pasiekėme milžinišką požeminę perėją, vedančią į lankytinų vietų zoną – čia ir muziejai, ir nacionalinė galerija, ir mūsų ieškomas vietinis „holivudas“.
Kai išlindome iš šios perėjos, atsivėrė visai žavus vaizdas – įlanka, pilna laivų ir gražūs dangoraižiai abiejose jos pusėse. Įspūdingai atrodo Viktorijos kalnas kitame krante, pilna prabangių didžiulių viešbučių. Visai kitoks Honkongas, neprimenantis košmariško skruzdėlyno.“
Suradę ieškomą žvaigždžių alėją, Jonas ir Raminta vienbalsiai nutarė, kad ji gražesnė už tikrąjį Holivudą Los Andžele. Žvaigždžių plytelėmis su rankų įspaudais grįsta alėja driekiasi palei krantą be jokių automobilių ir šiukšlių.
Alėjos pradžioje įrengta pakyla, ant kurios visi norintys gali nusifotografuoti reklaminio stendo fone ir pasijusti žvaigždėmis.
„Čia ir „užsirauname“, – nuotykius aprašo Jonas. – Stojome į eilutę, laukdami savo eilės fotografuotis, tačiau keletas akivaizdžiai iš didžiosios Kinijos užklydusių moteriškių turisčių priėjo prie mūsų ir paprašė leidimo nusifotografuoti su Raminta – matyt, baltieji turistai su akiniais nuo saulės jiems atrodo tikrai egzotiškai azijietiškoje minioje. Mielai sutikome, ir moteriškaitės spygaudamos iš džiaugsmo puolė fotografuotis su Raminta su ja įvairiomis pozomis ir sudėtimis.
Tuo tarpu prie manęs pribėgo turistė dryžuota suknele, įdavė savo išmanųjį telefoną ir paprašė įamžinti ją su draugu, kai pozicijas užleis Raminta ir jos kompanija. Mielai sutikau, bet mainais paprašiau, kad po to ji įamžintų mudu.
Fotografavau besimaivančius kinus, po to užlipome su Raminta ant podiumo patys papozuoti mūsų naujajai pažįstamai, bet labai nustebome, kai mus puolė fotografuoti visa turistų minia…
Vos baigėme pozuoti savo nuotraukai, turisčių minia prilėkė jau prie manęs, ir drąsiausioji iš jų paprašė bendros nuotraukos su manimi. Taigi teko kaip kokiam Holivudo personažui kantriai pozuoti dar visai krūvai nuotraukų. O moteriškės spiegė iš džiaugsmo, kad turės nuotrauką su lietuvių milžinu – dauguma jų atrodo visiškai miniatiūrinės prieš mane.
Stebėjomės tokia netikėta šlove – negi „Auksinis protas“ ir Kinijoje toks populiarus? Bet viskas atrodė juokinga ir pakėlė nuotaiką visai likusiai dienai.“